Luko 20 LBDKAN

1. Vieną dieną Jėzui mokant žmones šventykloje ir skelbiant gerąją naujieną, atėjo aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų su seniūnais

2. ir klausė jį: „Sakyk, kokia galia tai darai? Kas tau davė šitą galią?!“

3. Jis atsakė: „Ir aš noriu jus paklausti vieno dalyko. Pasakykite,

4. ar Jono krikštas buvo iš dangaus, ar iš žmonių?“

5. Jie pradėjo svarstyti: „Jei pasakysime – iš dangaus, jis mus klaus: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’

6. O jei pasakysime – iš žmonių, visa liaudis užsvaidys mus akmenimis, nes žmonės įsitikinę, kad Jonas buvo pranašas“.

7. Taigi jie atsakė nežiną, iš kur.

8. Tada Jėzus tarė: „Tai ir aš jums nesakysiu, kokia galia tai darau“.

9. Jėzus pradėjo pasakoti žmonėms dar vieną palyginimą: „Vienas žmogus įveisė vynuogyną, išnuomojo jį ūkininkams ir ilgesniam laikui iškeliavo svetur.

10. Atėjus metui, jis nusiuntė pas ūkininkus tarną, kad jam duotų vynuogyno derliaus dalį. Tačiau ūkininkai sumušė jį ir paleido tuščiomis.

11. Jis vėl nusiuntė kitą tarną, bet ir tą anie sumušė, išjuokė ir paleido tuščiomis.

12. Tada jis pasiuntė dar trečią tarną, tai jie ir šitą sužeidę pavarė šalin.

13. Tuomet vynuogyno šeimininkas tarė: ‘Ką man daryti? Pasiųsiu savo mylimąjį sūnų, rasi drovėsis jo?’

14. Bet išvydę sūnų, ūkininkai ėmė tartis: ‘Tai įpėdinis. Užmuškime jį, kad mums atitektų palikimas’.

15. Taigi jie nusitempė jį už vynuogyno ir nužudė. Ką gi su jais darys vynuogyno savininkas?

16. Jis ateis ir išžudys tuos ūkininkus, o vynuogyną atiduos kitiems“. Klausytojai tarė: „Neduok, Dieve!“

17. Bet Jėzus, žvelgdamas į juos, paklausė: „O ką reiškia šitas Rašto posakis: Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu?

18. Kas tiktai kris ant šito akmens, suduš, o ant ko tas akmuo užgrius, tą sutriuškins“.

19. Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai buvo benorį dar tą pačią valandą jį suimti, bet pabijojo žmonių. Mat jie suprato, kad šis palyginimas buvo jiems taikomas.

20. Jie patys ėmė Jėzų sekti ir siuntinėjo šnipus, apsimetančius teisuoliais, kad, nutvėrę kokį jo žodį, galėtų įskųsti jį vyresnybei ir perduoti valdytojui.

21. Taigi jie klausė jį: „Mokytojau, mes žinome, kad tu teisingai kalbi ir mokai. Tu nepaisai žmonių laipsnių, bet mokai Dievo kelio, paisydamas teisybės.

22. Pasakyk, ar mums valia mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne?“

23. Matydamas jų klastą, Jėzus tarė jiems:

24. „Parodykite man denarą. Kieno atvaizdas ir įrašas jame?“ Jie atsakė: „Ciesoriaus“.

25. Tada jis tarė: „Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“.

26. Taip jiems nepavyko žmonių akivaizdoje sugauti jo kalboje. Stebėdamiesi jo atsakymu, jie nutilo.

27. Pas jį atėjo sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir paklausė:

28. „Mokytojau, Mozė yra mums parašęs: Jei kieno vedęs brolis numirtų bevaikis, tuomet jo brolis tegul veda našlę ir pažadina savo broliui palikuonių.

29. Taigi yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirė bevaikis.

30. Ją vedė antrasis,

31. paskui trečiasis ir paeiliui visi septyni, ir mirė nepalikdami vaikų.

32. Galiausiai mirė ir ta moteris.

33. Kurio gi žmona ji bus, kai mirusieji prisikels? Juk ji yra buvusi visų septynių žmona!“

34. Jėzus jiems atsakė: „Šio pasaulio vaikai veda ir teka,

35. o kurie pasirodys verti dalyvauti aname pasaulyje ir mirusiųjų prisikėlime, tie neves ir netekės.

36. Nebegalės jie ir mirti, nes būdami prisikėlimo vaikai, bus tolygūs angelams ir bus Dievo vaikai.

37. O kad mirusieji prisikels, mini ir Mozė pasakojime apie krūmą, kur jis Viešpatį vadina Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu.

38. Juk Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi jam gyvena“.

39. Tuomet kai kurie Rašto aiškintojai atsiliepė: „Mokytojau, tu gerai išaiškinai!“

40. Ir daugiau niekas nebedrįso jo klausinėti.

41. Jėzus pats juos paklausė: „Kodėl sakoma, jog Mesijas esąs Dovydo sūnus?

42. Juk pats Dovydas Psalmių knygoje kalba: ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: Sėskis mano dešinėje,

43. aš patiesiu tavo priešus tarsi pakojį po tavo kojų’.

44. Taigi Dovydas vadina jį ‘Viešpačiu’, – kaip tada jis gali būti jo sūnus?!“

45. Visiems žmonėms girdint Jėzus tarė mokiniams:

46. „Saugokitės Rašto aiškintojų, kurie mėgsta vaikščioti su ilgais drabužiais, būti sveikinami turgavietėse, užimti pirmuosius krėslus sinagogose ir garbės vietas vaišėse.

47. Jie ryja našlių namus ir dangstosi ilgomis maldomis. Todėl jų laukia itin griežtas teismas“.