Malachijo 3 KBV

1. „Štai Aš siunčiu savo pasiuntinį paruošti kelią pirma manęs. Viešpats, kurio jūs laukiate, ateis netikėtai į savo šventyklą. Štai Jis ateina, sandoros pasiuntinys, kuris jums patinka“, – sako kareivijų Viešpats.

2. Kas išsilaikys Jo atėjimo dieną ir kas ištvers, Jam pasirodžius? Jis yra kaip lydytojo ugnis ir kaip skalbėjų šarmas.

3. Jis ateis kaip sidabro lydytojas ir apvalys Levio palikuonis, išgrynins juos kaip auksą ir sidabrą, kad jie aukotų Viešpačiui teisumo auką.

4. Tada Viešpačiui patiks Judo ir Jeruzalės aukos kaip ankstesnėmis dienomis ir metais praeityje.

5. „Aš ateisiu jūsų teisti ir nedelsdamas pasmerksiu žynius, svetimautojus, melagingai prisiekiančius, nusukančius samdinių algą, skriaudžiančius našles bei našlaičius, laužančius ateivių teises ir manęs nebijančius, – sako kareivijų Viešpats. –

6. Aš esu Viešpats, Aš nesikeičiu, todėl jūs, Jokūbo vaikai, nebuvote sunaikinti.

7. Jūs jau nuo savo tėvų dienų palikote mano nuostatus ir jų nesilaikėte. Sugrįžkite pas mane, tai Aš sugrįšiu pas jus, – sako kareivijų Viešpats. – Jūs sakote: „Kaip mums sugrįžti?“

8. Ar gali žmogus apiplėšti Dievą? Tačiau jūs apiplėšėte mane. Jūs klausiate: „Kaip mes apiplėšėme Tave?“ Dešimtinėmis ir aukomis!

9. Prakeikimas krinta ant jūsų, kadangi jūs, visa tauta, apiplėšėte mane.

10. Atneškite visas dešimtines į sandėlius, kad būtų maisto mano namuose, ir tuo išmėginkite mane, – sako kareivijų Viešpats. – Ar Aš neatversiu jums dangaus langų ir neišliesiu jums apsčiai palaiminimų?

11. Aš sudrausiu kenkėją, kad jis nesunaikintų jūsų laukų derliaus ir vynmedis neliktų be vaisių, – sako kareivijų Viešpats. –

12. Tada visos tautos vadins jus palaimintais, nes būsite žavinga šalis, – sako kareivijų Viešpats. –

13. Įžūlios yra jūsų kalbos prieš mane, – sako Viešpats. – Tačiau jūs klausiate: „Ką gi sakėme prieš Tave?“

14. Jūs sakėte: „Jokios naudos iš tarnavimo Dievui. Kas iš to, kad laikėmės Jo nuostatų ir vaikščiojome nuleidę galvas Viešpaties akivaizdoje?

15. Dabar mes vadiname laimingais išdidžiuosius. Jiems sekasi, nors jie elgiasi nedorai. Jie gundo Dievą, bet yra nebaudžiami.“

16. Dievo bijantys kalbėjosi vienas su kitu. Viešpats stebėjo ir klausė. Buvo parašyta Jo akivaizdoje atminimo knyga apie tuos, kurie bijo Viešpaties ir gerbia Jo vardą.

17. „Jie bus mano, – sako kareivijų Viešpats. – Tą dieną Aš padarysiu juos savo brangenybėmis. Aš jų gailėsiuos, kaip gailisi žmogus savo sūnaus, kuris jam tarnauja.

18. Tada jūs vėl matysite skirtumą tarp teisiojo ir nedorėlio, tarp to, kuris tarnauja Dievui, ir to, kuris Jam netarnauja.“