Morkaus 14 KBV
1. Iki Paschos ir Neraugintos duonos šventės buvo likusios dvi dienos. Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai ieškojo būdo klasta suimti Jėzų ir nužudyti.
2. Bet jie sakė: „Tik ne per šventes, kad tarp žmonių nekiltų sąmyšio.“
3. Jėzui esant Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose, ir sėdint prie stalo, atėjo moteris su alebastriniu labai brangaus gryno nardo tepalo indu. Sudaužiusi indą, ji išpylė tepalą Jam ant galvos.
4. Kai kurie ten esantys pasipiktino ir kalbėjo vienas kitam: „Kam toks tepalo eikvojimas?
5. Juk jį buvo galima parduoti daugiau negu už tris šimtus denarų ir pinigus išdalyti vargšams!“ Ir jie murmėjo prieš tą moterį.
6. Bet Jėzus atsiliepė: „Palikite ją ramybėje! Kam ją skaudinate? Ji man padarė gerą darbą.
7. Vargšų jūs visuomet turite šalia savęs ir, kada tik panorėję, galėsite jiems gera daryti, o mane ne visuomet turėsite.
8. Ji padarė, ką galėjo. Ji iš anksto patepė mano kūną laidotuvėms.
9. Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši Evangelija, jos atminimui bus pasakojama ir tai, ką ji padarė.“
10. Judas Iskarijotas, vienas iš dvylikos, nuėjo pas aukštuosius kunigus išduoti Jėzų.
11. Tai išgirdę, šie apsidžiaugė ir pažadėjo jam pinigų. Jis ėmė ieškoti progos Jėzų išduoti.
12. Pirmąją Neraugintos duonos dieną, kada pjaunamas Paschos avinėlis, mokiniai klausė Jėzaus: „Kur nori, kad Tau paruoštume valgyti Paschą?“
13. Jis pasiunčia du mokinius, tardamas: „Eikite į miestą. Ten jus sutiks žmogus, nešinas vandens ąsočiu. Sekite paskui jį
14. ir, kur jis užeis, sakykite namų šeimininkui: „Mokytojas liepė paklausti: „Kur yra svečių kambarys, kuriame su savo mokiniais galėčiau valgyti Paschą?“
15. Jis parodys jums didelį apstatytą aukštutinį kambarį. Ten ir paruoškite mums.“
16. Mokiniai išėjo ir nuvyko į miestą. Jie rado visa, kaip Jis sakė, ir paruošė Paschą.
17. Vakare Jis atėjo su dvylika.
18. Jiems sėdint už stalo ir valgant, Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų, valgančių su manimi, išduos mane.“
19. Jie labai nuliūdo ir vienas paskui kitą ėmė Jo klausinėti: „Nejaugi aš?“, „Nejaugi aš?“
20. O Jis jiems tarė: „Vienas iš dvylikos, kuris dažo su manimi dubenyje.
21. Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip apie Jį parašyta, bet vargas tam žmogui, per kurį Žmogaus Sūnus išduodamas. Geriau būtų buvę tam žmogui negimti.“
22. Jiems bevalgant, Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ir davė mokiniams, sakydamas: „Imkite ir valgykite – tai yra mano kūnas!“
23. Po to paėmė taurę, padėkojo, davė jiems, ir visi gėrė iš jos.
24. Jis jiems tarė: „Tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį.
25. Iš tiesų sakau jums: Aš daugiau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje.“
26. Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną.
27. Jėzus jiems tarė: „Šią naktį jūs visi manimi pasipiktinsite, nes parašyta: „Ištiksiu piemenį, ir avys išsisklaidys.“
28. Bet prisikėlęs Aš pirma jūsų nueisiu į Galilėją.“
29. Petras atsiliepė: „Jei ir visi pasipiktintų, tai tik ne aš!“
30. Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: dar šiandien, jau šią naktį, gaidžiui nė dukart nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi.“
31. Bet Petras dar atkakliau tvirtino: „Jei man reikėtų net mirti su Tavimi, aš vis tiek Tavęs neišsiginsiu.“ Tą patį kalbėjo ir visi kiti.
32. Jie atėjo į vietą, vadinamą Getsemane. Jėzus sako savo mokiniams: „Pasėdėkite čia, kol Aš melsiuosi.“
33. Pasiėmęs su savimi Petrą, Jokūbą ir Joną, Jis pradėjo nuogąstauti ir sielvartauti.
34. Jis jiems sakė: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Pasilikite čia ir budėkite!“
35. Paėjęs truputį toliau, sukniubo ant žemės ir meldėsi, kad, jei įmanoma, Jį aplenktų toji valanda.
36. Jis sakė: „Aba, Tėve, Tau viskas įmanoma. Patrauk nuo manęs šitą taurę! Tačiau – ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu.“
37. Po to grįžta, randa juos miegančius ir taria Petrui: „Simonai, tu miegi? Nepajėgei nė vienos valandos pabudėti?
38. Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą, nes dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas.“
39. Jis vėl nuėjo ir meldėsi tais pačiais žodžiais.
40. Sugrįžęs Jis vėl rado juos miegančius – jų akys buvo apsunkusios, ir jie nežinojo, ką atsakyti.
41. Jis atėjo trečią kartą ir tarė jiems: „Vis dar tebemiegate ir ilsitės? Gana! Atėjo valanda: štai Žmogaus Sūnus išduodamas į nusidėjėlių rankas.
42. Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat.“
43. Ir tuojau, dar Jam tebekalbant, pasirodė vienas iš dvylikos – Judas, o kartu su juo didelė minia, ginkluota kalavijais ir vėzdais, pasiųsta aukštųjų kunigų, Rašto žinovų ir vyresniųjų.
44. Išdavėjas buvo jiems nurodęs ženklą: „Kurį pabučiuosiu, tai Tas. Suimkite Jį ir veskite saugodami!“
45. Atėjęs jis tuojau prisiartino prie Jėzaus ir tarė: „Rabi!“, ir pabučiavo Jį.
46. O kiti rankomis čiupo Jėzų ir suėmė.
47. Vienas iš ten stovinčiųjų, išsitraukęs kalaviją, smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam ausį.
48. O Jėzus jiems tarė: „Kaip prieš plėšiką išėjote su kalavijais ir vėzdais suimti manęs.
49. Aš kasdien buvau su jumis šventykloje ir mokiau, ir jūs manęs nesuėmėte. Tačiau turi išsipildyti Raštai.“
50. Tada visi paliko Jį ir pabėgo.
51. Vienas jaunuolis sekė Jį iš paskos, susisupęs vien į drobulę. Jie čiupo jį,
52. bet šis išsinėrė iš drobulės ir nuogas pabėgo.
53. Jėzų nuvedė pas vyriausiąjį kunigą, kur buvo susirinkę visi aukštieji kunigai, vyresnieji ir Rašto žinovai.
54. Petras iš tolo sekė Jį iki vyriausiojo kunigo rūmų kiemo. Ten jis atsisėdo su tarnais ir šildėsi prie ugnies.
55. Aukštieji kunigai ir visas sinedrionas ieškojo prieš Jėzų liudijimo, kad galėtų nuteisti Jį mirti, bet nerado.
56. Nors daugelis melagingai liudijo prieš Jį, tačiau jų liudijimai nesutapo.
57. Kai kurie atsistoję melagingai kaltino Jį, teigdami:
58. „Mes girdėjome Jį sakant: „Aš sugriausiu šitą rankomis pastatytą šventyklą ir per tris dienas pastatysiu kitą, ne rankų darbo.“
59. Bet ir šie kaltinimai nesutapo.
60. Tada vyriausiasis kunigas, atsistojęs viduryje, paklausė Jėzaus: „Tu nieko neatsakai į šituos kaltinimus?“
61. Tačiau Jis tylėjo ir nieko neatsakė. Tada vyriausiasis kunigas vėl Jo paklausė: „Ar Tu esi Kristus, Palaimintojo Sūnus?!“
62. Ir Jėzus atsakė: „Aš Esu. Ir jūs išvysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Galybės dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse.“
63. Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: „Kam dar mums liudytojai?
64. Jūs girdėjote piktžodžiavimą! Kaip jums atrodo?“ Ir jie visi nusprendė Jį esant vertą mirties.
65. Kai kurie pradėjo į Jį spjaudyti, dangstė Jam veidą, mušė kumščiais ir sakė: „Pranašauk!“ O tarnai daužė Jį per veidą.
66. Petrui esant žemai, kieme, atėjo viena vyriausiojo kunigo tarnaitė
67. ir, pamačiusi besišildantį Petrą, įsižiūrėjo į jį ir tarė: „Ir tu buvai su šituo Nazariečiu Jėzumi.“
68. Bet Petras išsigynė, sakydamas: „Nei žinau, nei suprantu, ką sakai.“ Jis išėjo į prieškiemį, ir pragydo gaidys.
69. Pamačiusi jį, tarnaitė vėl pradėjo sakyti aplink stovėjusiems: „Šitas yra iš jų!“
70. Jis vėl išsigynė. Kiek vėliau šalia stovintieji sakė Petrui: „Tu tikrai vienas iš jų, juk tu irgi galilėjietis, ir tarmė tavo tokia.“
71. Tada jis pradėjo keiktis ir prisiekinėti: „Aš nepažįstu to žmogaus, apie kurį jūs kalbate!“
72. Ir gaidys pragydo antrą kartą. Petras atsiminė, ką jam sakė Jėzus: „Gaidžiui nė dukart nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi.“ Tai prisiminęs, jis pravirko.