Morkaus 5 KBV

1. Jie priplaukė ežero krantą gadariečių krašte.

2. Jam išlipus iš valties, tuojau priešais Jį iš kapinių atbėgo vyras, turintis netyrąją dvasią.

3. Jis gyveno kapų rūsiuose, ir niekas negalėjo nė grandinėmis jo surakinti.

4. Nors jis jau daug kartų buvo pančiojamas ir grandinėmis rakinamas, bet sutrupindavo grandines, nutraukydavo pančius, ir niekas negalėdavo jo suvaldyti.

5. Ištisas naktis ir dienas jis bastydavosi po kalnus ir kapines, klykdamas ir daužydamas save akmenimis.

6. Iš tolo pamatęs Jėzų, atbėgo, parpuolė prieš Jį

7. ir ėmė garsiai šaukti: „Ko tau reikia iš manęs, Jėzau, aukščiausiojo Dievo Sūnau? Saikdinu tave Dievu, nekankink manęs!“

8. Mat Jėzus buvo paliepęs: „Išeik, netyroji dvasia, iš žmogaus!“

9. Jėzus dar paklausė: „O kuo tu vardu?“ Ji atsakė: „Mano vardas – Legionas, nes mūsų daug.“

10. Ir pradėjo labai prašytis nevaryti jų iš to krašto.

11. Ten pat, atkalnėje, ganėsi didžiulė kiaulių banda.

12. Visi demonai maldavo Jį, sakydami: „Pasiųsk mus į tas kiaules, kad į jas sueitume!“

13. Jėzus iškart jiems leido. Išėjusios netyrosios dvasios apniko kiaules, ir visa banda, apie du tūkstančius kiaulių, metėsi nuo skardžio į ežerą ir prigėrė.

14. Tie, kurie jas ganė, išbėgiojo ir pranešė apie įvykį mieste ir kaimuose. Žmonės išėjo pažiūrėti, kas atsitiko.

15. Atėję prie Jėzaus, pamatė sėdintį demonų apsėstąjį – tą, kuriame buvo Legionas, – apsirengusį ir sveiko proto, ir juos apėmė baimė.

16. Mačiusieji papasakojo jiems, kas nutiko su apsėstuoju, ir apie kiaules.

17. Tada žmonės ėmė Jėzaus maldauti, kad Jis pasitrauktų iš jų krašto.

18. Jėzui lipant į valtį, buvęs demonų apsėstasis prašė leisti pasilikti su Juo,

19. bet Jėzus nesutiko ir pasakė: „Eik namo pas saviškius ir papasakok, kiek daug Viešpats tau padarė ir kaip tavęs pasigailėjo.“

20. Tada jis nuėjo savo keliu ir Dekapolyje ėmė skelbti, kiek daug Jėzus jam padarė, ir visi stebėjosi.

21. Jėzui vėl persikėlus valtimi į kitą pusę, prie Jo susirinko didžiulė minia, ir Jis buvo paežerėje.

22. Štai ateina vienas iš sinagogos vyresniųjų vardu Jayras ir, pamatęs Jį, puola Jam po kojų,

23. karštai maldaudamas: „Mano dukrelė miršta! Ateik ir uždėk ant jos rankas, kad pagytų ir gyventų.“

24. Jėzus nuėjo su juo. Paskui Jį sekė didžiulė minia ir Jį spauste spaudė.

25. Ten buvo viena moteris, dvylika metų serganti kraujoplūdžiu.

26. Nemaža iškentėjusi nuo daugelio gydytojų ir išleidusi visa, ką turėjo, ji nė kiek nepasitaisė, bet ėjo vis blogyn.

27. Išgirdusi apie Jėzų, ji prasispraudė iš minios galo ir prisilietė prie Jo apsiausto.

28. Mat ji kalbėjo: „Jeigu paliesiu bent Jo drabužį – išgysiu!“

29. Tuoj pat kraujas nustojo jai plūdęs, ir ji pajuto kūnu, kad yra pasveikusi nuo savo ligos.

30. Ir Jėzus iš karto pajuto, kad iš Jo išėjo jėga, ir, atsigręžęs į minią, paklausė: „Kas prisilietė prie mano apsiausto?“

31. Jo mokiniai Jam atsakė: „Matai, kaip minia Tave spaudžia, o Tu klausi: „Kas mane palietė?“

32. Bet Jis dairėsi tos, kuri taip buvo padariusi.

33. Moteris išėjo į priekį išsigandusi ir virpėdama, nes žinojo, kas jai atsitiko, ir, puolusi prieš Jį, papasakojo visą tiesą.

34. O Jis tarė jai: „Dukra, tavo tikėjimas išgydė tave, eik rami ir būk sveika nuo savo ligos.“

35. Jam dar tebekalbant, atėjo sinagogos vyresniojo žmonės ir pranešė: „Tavo duktė numirė, kam dar vargini Mokytoją?“

36. Išgirdęs tuos žodžius, Jėzus tarė sinagogos vyresniajam: „Nebijok, vien tik tikėk!“

37. Ir Jis niekam neleido eiti kartu, išskyrus Petrą, Jokūbą ir Jokūbo brolį Joną.

38. Atėjęs į sinagogos vyresniojo namus, Jėzus pamatė sujudimą ir garsiai verkiančius bei raudančius.

39. Įžengęs vidun, Jis tarė: „Kam tas triukšmas ir verksmas?! Vaikas nėra miręs, o miega.“

40. Žmonės šaipėsi iš Jo. Tada, išvaręs juos visus, Jis pasiėmė vaiko tėvą ir motiną, taip pat savo palydovus ir įėjo ten, kur vaikas gulėjo.

41. Paėmęs mergaitę už rankos, pasakė jai: „Talità kum“; išvertus reiškia: „Mergaite, sakau tau, kelkis!“

42. Mergaitė tuojau atsikėlė ir ėmė vaikščioti. Jai buvo dvylika metų. Jie nustėro iš nuostabos.

43. Jis griežtai įsakė, kad niekas to nesužinotų, ir liepė duoti mergaitei valgyti.