Mato 12 KBV

1. Anuo metu šabo dieną Jėzus ėjo per javų lauką. Jo mokiniai buvo išalkę, tad skynė varpas ir valgė.

2. Tai pamatę, fariziejai Jam sakė: „Žiūrėk, Tavo mokiniai daro, kas per šabą draudžiama.“

3. Jis jiems atsakė: „Ar neskaitėte, ką darė Dovydas ir jo palydovai, būdami išalkę?

4. Kaip jie įėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos, nors nevalia buvo jos valgyti nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams.

5. Arba, ar neskaitėte Įstatyme, jog per šabą kunigai šventykloje pažeidžia šabą ir nenusikalsta?

6. Bet sakau jums: čia daugiau negu šventykla!

7. Jei būtumėte supratę, ką reiškia „Aš noriu gailestingumo, o ne aukos“, nebūtumėte pasmerkę nekaltų.

8. Žmogaus Sūnus yra ir šabo Viešpats.“

9. Iš ten išėjęs, Jis atėjo į jų sinagogą.

10. Ir štai ten buvo žmogus padžiūvusia ranka. Jie paklausė Jėzaus (kad galėtų apkaltinti): „Ar leistina šabo dieną gydyti?“

11. Jis jiems atsakė: „Kas iš jūsų, turėdamas vieną avį, jeigu ji per šabą įkris į duobę, nestvertų jos ir neištrauktų?

12. O kiek daug brangesnis už avį žmogus! Todėl leistina daryti gera šabo dieną.“

13. Tada Jis tarė žmogui: „Ištiesk ranką!“ Tas ištiesė, ir ji tapo sveika kaip ir antroji.

14. Tuomet išėję fariziejai tarėsi, kaip Jėzų pražudyti.

15. Tai sužinojęs, Jėzus pasitraukė iš ten. Didelės minios sekė paskui Jį, ir Jis visus išgydė,

16. bet įspėjo, kad Jo negarsintų, –

17. kad išsipildytų, kas buvo pasakyta per pranašą Izaiją:

18. „Štai mano išrinktasis tarnas, mano mylimasis, kuriuo gėrisi mano siela. Aš duosiu Jam savo Dvasią, ir Jis skelbs pagonims teisingumą.

19. Jis nesiginčys, nešauks, ir niekas gatvėje negirdės Jo balso.

20. Jis nenulauš palūžusios nendrės ir neužgesins rusenančio dagčio, kol nenuves teisingumo į pergalę;

21. o Jo vardas teiks viltį pagonims!“

22. Tuomet atvedė pas Jį demono apsėstąjį, kuris buvo aklas ir nebylys. Jėzus išgydė jį, ir šis prakalbo bei praregėjo.

23. Ištisos minios netvėrė iš nuostabos ir klausinėjo: „Ar nebus šitas Dovydo Sūnus?!“

24. Tai išgirdę, fariziejai sakė: „Jis išvaro demonus ne kitaip, kaip tik demonų valdovui Belzebului padedant.“

25. Žinodamas jų mintis, Jėzus tarė: „Kiekviena suskilusi karalystė bus nusiaubta, ir joks suskilęs miestas ar namas neišsilaikys.

26. Jeigu tad šėtonas išvarinėtų šėtoną, irgi būtų savyje susiskaldęs. Kaipgi tada galėtų išsilaikyti jo karalystė?

27. Ir jeigu Aš išvarau demonus Belzebului padedant, tai kam padedant juos išvaro jūsų sūnūs? Todėl jie bus jūsų teisėjai.

28. Bet jeigu Aš išvarau demonus Dievo Dvasia, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė.

29. Argi gali kas nors įeiti į galiūno namus ir pasigrobti jo turtą, pirmiau nesurišęs galiūno? Tik tada jis apiplėš jo namus.

30. Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas su manimi nerenka, tas barsto.“

31. „Sakau jums: kiekviena nuodėmė ir piktžodžiavimas bus žmonėms atleisti, bet piktžodžiavimas Dvasiai nebus jiems atleistas.

32. Jei kas tartų žodį prieš Žmogaus Sūnų, tam bus atleista, o kas kalbėtų prieš Šventąją Dvasią, tam nebus atleista nei šiame, nei būsimajame amžiuje.

33. Arba sakykite medį esant gerą ir jo vaisių gerą, arba sakykite medį esant blogą ir jo vaisių blogą, nes medis pažįstamas iš vaisių.

34. Angių išperos, kaip jūs galite kalbėti gera, būdami blogi?! Juk lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis.

35. Geras žmogus iš gero širdies lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo lobyno iškelia bloga.

36. Todėl sakau jums: teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį.

37. Pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas.“

38. Tada kai kurie Rašto žinovai ir fariziejai sakė: „Mokytojau, norime, kad parodytum ženklą.“

39. Jis jiems atsakė: „Pikta ir svetimaujanti karta ieško ženklo, bet nebus jai duota kito ženklo, kaip tik pranašo Jonos ženklas.

40. Kaip Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis banginio pilve, taip ir Žmogaus Sūnus išbus tris dienas ir tris naktis žemės širdyje.

41. Ninevės žmonės teismo dieną prisikels drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes jie atgailavo, išgirdę Jonos pamokslą, o štai čia daugiau negu Jona.

42. Pietų šalies karalienė teismo dieną prisikels drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes ji atkeliavo nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties, o štai čia daugiau negu Saliamonas.“

43. „Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio, ir neranda.

44. Tada ji sako: „Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau.“ Sugrįžusi randa juos tuščius, iššluotus ir išpuoštus.

45. Tada eina, pasiima kitas septynias dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma. Taip atsitiks ir šiai piktai kartai.“

46. Jam tebekalbant minioms, štai Jo motina ir broliai stovėjo lauke ir norėjo su Juo pasikalbėti.

47. Tada kažkas pranešė Jam: „Štai Tavo motina ir broliai stovi lauke ir nori su Tavimi pasikalbėti.“

48. Jis atsakė pranešusiajam: „Kas yra mano motina ir kas yra mano broliai?“

49. Ir, ištiesęs ranką į savo mokinius, tarė: „Štai mano motina ir mano broliai!

50. Kiekvienas, kas vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra mano brolis ir sesuo, ir motina.“