Mato 13 LBD

1. Vieną dieną, išėjęs iš namų, Jėzus sėdėjo ant ežero kranto.

2. Prie jo susirinko didžiulė minia; todėl jis įlipo į valtį ir atsisėdo, o visi žmonės stovėjo pakrantėje.

3. Ir jis daug jiems kalbėjo palyginimais. Jis sakė: „Štai sėjėjas išsirengė sėti.

4. Jam besėjant vieni grūdai nukrito prie kelio, ir atskridę paukščiai juos sulesė.

5. Kiti nukrito ant uolų, kur buvo nedaug žemės. Jie greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio.

6. Saulei patekėjus, daigai nuvyto ir neturėdami šaknų sudžiūvo.

7. Kiti krito tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos.

8. Dar kiti nukrito į gerą žemę ir davė derlių: vieni – šimteriopą grūdą, kiti – šešiasdešimteriopą, dar kiti – trisdešimteriopą.

9. Kas turi ausis, teklauso!“

10. Priėję mokiniai paklausė: „Kodėl jiems kalbi palyginimais?“

11. Jėzus atsakė: „Jums duota pažinti dangaus karalystės slėpinius, o jiems neduota.

12. Mat kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.

13. Aš jiems kalbu palyginimais dėl to, kad jie žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta.

14. Jiems pildosi Izaijo pranašystės žodžiai: Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite.

15. Šitós tautos širdis aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad kartais nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir aš jų nepagydyčiau.

16. Todėl palaimintos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi.

17. Iš tiesų sakau jums: daugel pranašų ir teisiųjų troško išvysti, ką jūs matote, bet neišvydo, ir išgirsti, ką jūs girdite, bet neišgirdo.

18. O jūs dabar pasiklausykite palyginimo apie sėjėją.

19. Pas kiekvieną, kuris girdi žodį apie karalystę ir nesupranta, ateina piktasis ir išplėšia, kas buvo pasėta širdyje. Tai ir yra pasėlys prie kelio.

20. Pasėlys ant uolų – tai tasai, kuris, girdėdamas žodį, tuojau su džiaugsmu jį priima.

21. Tačiau jis be šaknų, nepastovus žmogus. Ištikus kokiai negandai ar persekiojimui dėl žodžio, jis greit atkrinta.

22. Pasėlys tarp erškėčių – tai tas, kuris klauso žodžio, bet šio pasaulio rūpesčiai ir turto apgaulė nustelbia žodį, ir jis lieka nevaisingas.

23. Pasėlys geroje žemėje – tasai, kuris girdi ir supranta žodį; tas ir duoda derlių: kas šimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas trisdešimteriopą“.

24. Jis pateikė jiems kitą palyginimą: „Dangaus karalystė panaši į žmogų, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą.

25. Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau.

26. Kai želmuo paūgėjo ir išpláukėjo, pasirodė ir raugės.

27. Šeimininko tarnai atėjo ir klausė: ‘Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?’

28. Jis atsakė: ‘Tai padarė mano priešas’. Tarnai pasisiūlė: ‘Jei nori, mes eisime ir jas išravėsime’.

29. Jis atsakė: ‘Ne, kad kartais ravėdami rauges, neišrautumėte su jomis ir kviečių.

30. Palikite abejus augti iki pjūties. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: ‹Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną›’“.

31. Jėzus pateikė jiems dar vieną palyginimą: „Dangaus karalystė panaši į garstyčios grūdelį, kurį žmogus ėmė ir pasėjo savo dirvoje.

32. Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet užaugęs esti didesnis už daržoves ir pavirsta medeliu; net padangių sparnuočiai atskrenda ir susisuka lizdus jo šakose“.

33. Jis pasakė ir dar kitą palyginimą: „Dangaus karalystė panaši į raugą, kurį moteris ėmė ir įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo“.

34. Visa tai Jėzus kalbėjo minioms palyginimais, ir be palyginimų jis jiems nekalbėjo.

35. Išsipildė, kas buvo per pranašą pasakyta: Aš atvérsiu savo burną palyginimais, išpasakosiu nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus.

36. Paleidęs minias, Jėzus keliavo namo. Prie jo priėjo mokiniai ir prašė: „Išaiškink mums palyginimą apie rauges dirvoje“.

37. Jis atsiliepė: „Sėjantysis gerą sėklą yra Žmogaus Sūnus.

38. Dirva – tai pasaulis. Gera sėkla – karalystės vaikai, o raugės – piktojo vaikai.

39. Jas pasėjęs priešas – velnias. Pjūtis – tai pasaulio pabaiga, o pjovėjai – angelai.

40. Taigi kaip surenkamos ir sudeginamos raugės, taip bus ir pasaulio pabaigoje.

41. Žmogaus Sūnus išsiųs savo angelus, tie išrankios iš jo karalystės visus papiktintojus bei nedorėlius

42. ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.

43. Tuomet teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo karalystėje. Kas turi ausis, teklauso!

44. Dangaus karalystė panaši į dirvoje paslėptą lobį. Atradęs jį žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą.

45. Dangaus karalystė dar panaši į pirklį, ieškantį gražių perlų.

46. Atradęs vieną brangų perlą jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį.

47. Dangaus karalystė dar panaši į ežeran metamą tinklą, užgriebiantį įvairiausių žuvų.

48. Kai prisipildo, jis išvelkamas į krantą, susėdama ir gerosios surenkamos į indus, o netikusios išmetamos.

49. Taip bus ir pasaulio pabaigoje: išeis angelai, išrankios bloguosius iš gerųjų

50. ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.

51. Ar supratote visa tai?“ Jie jam sako: „Taip“.

52. Tuomet jis tarė: „Todėl kiekvienas Rašto aiškintojas, tapęs dangaus karalystės mokiniu, panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų“.

53. Baigęs sakyti tuos palyginimus, Jėzus iškeliavo iš tenai.

54. Jis parėjo į savo tėviškę ir ėmė mokyti žmones sinagogoje, o jie stebėjosi ir klausinėjo: „Iš kur šitam tokia išmintis ir stebuklinga galybė?

55. Argi jis ne dailidės sūnus?! Argi jo motina nesivadina Marija, o Jokūbas, Juozapas, Simonas ir Judas argi ne jo broliai?

56. Ir jo seserys – argi jos ne visos gyvena pas mus? Iš kur jam visa tai?“ Ir jie ėmė piktintis juo.

57. O Jėzus jiems atsakė: „Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje ir savo namuose“.

58. Dėl jų netikėjimo jis ten nedarė tiek daug stebuklų.