Mato 18 KBV

1. Tuo metu prie Jėzaus priėjo mokiniai ir paklausė: „Kas yra didžiausias Dangaus karalystėje?“

2. Pasišaukęs vaikutį, Jėzus pastatė tarp jų

3. ir tarė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip maži vaikai, neįeisite į Dangaus karalystę.

4. Taigi kas nusižemins kaip šis vaikelis, bus didžiausias Dangaus karalystėje.“

5. „Kas priima tokį vaikelį mano vardu, tas mane priima.

6. O kas papiktintų vieną iš šitų mažutėlių, kurie tiki manimi, tam būtų geriau, kad sunkus girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje.

7. Vargas pasauliui dėl papiktinimų! Papiktinimai neišvengiami, bet vargas tam žmogui, per kurį papiktinimas ateina.

8. Jei tavo ranka ar koja traukia tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau sužalotam ar luošam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom ir kojom būti įmestam į amžiną ugnį.

9. Ir jeigu tavo akis traukia tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Tau geriau vienakiui įeiti į gyvenimą, negu su abiem akim būti įmestam į pragaro ugnį.

10. Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes, sakau jums, jų angelai danguje visuomet mato mano dangiškojo Tėvo veidą.“

11. „Žmogaus Sūnus atėjo gelbėti, kas buvo pražuvę.

12. Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių ir neitų į kalnus ieškoti nuklydusios?

13. Ir jei surastų – iš tiesų sakau jums, – jis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo nuklydusios.

14. Taip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių.“

15. „Jei tavo brolis tau nusidėtų, eik ir pasakyk jam apie jo kaltę prie keturių akių. Jeigu jis paklausys tavęs, tu laimėjai savo brolį.

16. O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad „dviejų ar trijų liudytojų parodymais būtų patvirtintas kiekvienas žodis“.

17. Jeigu jis jų nepaklausytų, pranešk bažnyčiai. O jei neklausys nė bažnyčios, tebūna jis tau kaip pagonis ir muitininkas.

18. Iš tiesų sakau jums: ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje.“

19. „Ir dar sakau jums: jeigu du iš jūsų susitars žemėje prašyti bet kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks.

20. Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir Aš esu tarp jų.“

21. Tuomet Petras priėjo ir paklausė: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusideda? Ar iki septynių kartų?“

22. Jėzus jam atsakė: „Aš nesakau tau – iki septynių kartų, bet iki septyniasdešimt septynių.“

23. „Todėl Dangaus karalystė yra panaši į karalių, kuris sumanė atsiskaityti su savo tarnais.

24. Jam pradėjus apyskaitą, atvedė pas jį vieną, kuris buvo jam skolingas dešimt tūkstančių talentų.

25. Kadangi šis neturėjo iš ko grąžinti skolą, valdovas įsakė parduoti jį, jo žmoną ir vaikus bei visą jo nuosavybę, kad būtų sumokėta skola.

26. Tada parpuolęs tarnas jį pagarbino ir tarė: „Turėk man kantrybės! Aš viską tau sugrąžinsiu.“

27. Pasigailėjęs to tarno, valdovas paleido jį ir dovanojo skolą.

28. Vos išėjęs, tas tarnas sutiko vieną savo tarnybos draugą, kuris buvo jam skolingas šimtą denarų, ir nutvėręs smaugė jį, sakydamas: „Atiduok skolą!“

29. Puolęs ant kelių, draugas maldavo: „Turėk man kantrybės! Aš viską sugrąžinsiu.“

30. Bet tas nesutiko, ėmė ir įmetė jį į kalėjimą, iki atiduos skolą.

31. Matydami, kas nutiko, kiti tarnai labai nuliūdo. Jie nuėjo ir papasakojo valdovui, kas įvyko.

32. Tada, pasišaukęs jį, valdovas tarė: „Nedorasis tarne, visą tavo skolą aš tau dovanojau, nes labai manęs prašei.

33. Argi neturėjai ir tu pasigailėti savo draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs?!“

34. Užsirūstinęs valdovas atidavė jį kankintojams, iki jis sugrąžins visą skolą.

35. Taip ir mano dangiškasis Tėvas pasielgs su jumis, jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų.“