Mato 25 KBV

1. „Tada Dangaus karalystė bus panaši į dešimtį mergaičių, kurios, pasiėmusios savo žibintus, išėjo pasitikti jaunikio.

2. Penkios iš jų buvo protingos ir penkios kvailos.

3. Kvailosios pasiėmė žibintus, bet nepasiėmė aliejaus,

4. o protingosios pasiėmė induose ir aliejaus kartu su žibintais.

5. Jaunikiui vėluojant, visos pradėjo snausti ir užmigo.

6. Vidurnaktį pasigirdo šauksmas: „Štai jaunikis ateina! Išeikite jo pasitikti!“

7. Tada visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus.

8. Kvailosios prašė protingųjų: „Duokite mums savo aliejaus, nes mūsų žibintai gęsta!“

9. Protingosios atsakė: „Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau eikite pas pardavėjus ir nusipirkite.“

10. Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos.

11. Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašyti: „Viešpatie, viešpatie, atidaryk mums!“

12. O jis atsakė: „Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!“

13. Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos, kurią Žmogaus Sūnus ateis.“

14. „Bus taip, kaip atsitiko žmogui, kuris, iškeliaudamas į tolimą šalį, pasišaukė savo tarnus ir patikėjo jiems savo turtą.

15. Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną – kiekvienam pagal jo gabumus – ir tuojau iškeliavo.

16. Tas, kuris gavo penkis talentus, nuėjęs ėmė su jais verstis ir pelnė kitus penkis.

17. Taip pat tas, kuris gavo du talentus, pelnė kitus du.

18. O kuris gavo vieną, nuėjo, iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus.

19. Praėjus nemaža laiko, tų tarnų šeimininkas grįžo ir pradėjo daryti su jais apyskaitą.

20. Atėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus; jis atnešė kitus penkis ir tarė: „Šeimininke, davei man penkis talentus, štai aš pelniau kitus penkis.“

21. Jo šeimininkas atsakė: „Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, pavesiu tau didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!“

22. Taip pat tas, kuris buvo gavęs du talentus, atėjęs pasakė: „Šeimininke, davei man du talentus, štai aš pelniau kitus du.“

23. Jo šeimininkas tarė: „Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, pavesiu tau didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!“

24. Priėjęs tas, kuris buvo gavęs vieną talentą, sakė: „Šeimininke, aš žinojau, kad tu – žmogus kietas: pjauni, kur nesėjai, ir renki, kur nebarstei.

25. Pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Štai, turėk, kas tavo.“

26. Jo šeimininkas jam atsakė: „Blogasis tarne, tinginy! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, ir renku, kur nebarsčiau.

27. Taigi privalėjai duoti mano pinigus pinigų keitėjams, o sugrįžęs būčiau atsiėmęs, kas mano, su palūkanomis.

28. Todėl atimkite iš jo talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų.

29. Nes kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.

30. Šitą netikusį tarną išmeskite laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.“

31. „Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su Juo visi šventi angelai, tada Jis atsisės savo šlovės soste.

32. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir Jis atskirs juos vienus nuo kitų, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių.

33. Avis Jis pastatys dešinėje, o ožius – kairėje.

34. Tuomet Karalius tars stovintiems dešinėje: „Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!

35. Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priėmėte,

36. buvau nuogas, ir mane aprengėte, buvau ligonis, ir mane aplankėte, buvau kalinys, ir atėjote pas mane.“

37. Tada teisieji klaus: „Viešpatie, kada gi matėme Tave alkaną ir pavalgydinome, ištroškusį ir pagirdėme?

38. Kada gi matėme Tave keliaujantį ir priėmėme ar nuogą ir aprengėme?

39. Kada gi matėme Tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?“

40. Ir atsakys jiems Karalius: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.“

41. Tada Jis prabils ir į stovinčius kairėje: „Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri paruošta velniui ir jo angelams!

42. Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte,

43. buvau keleivis, ir manęs nepriėmėte, nuogas, ir manęs neaprengėte, ligonis ir kalinys, ir manęs neaplankėte.“

44. Tada jie atsakys: „Viešpatie, kada gi matėme Tave alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir Tau nepatarnavome?“

45. Tada Jis atsakys jiems: „Iš tiesų sakau jums: kiek kartų taip nepadarėte vienam šitų mažiausiųjų, man nepadarėte.“

46. Ir šitie eis į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą.“