Mato 7 KBV

1. „Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami.

2. Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta.

3. Kodėl matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?

4. Arba kaip gali sakyti broliui: „Leisk, išimsiu krislą iš tavo akies“, kai tavo akyje rąstas?!

5. Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį iš savo brolio akies.“

6. „Neduokite to, kas šventa, šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais kojomis jų nesutryptų ir atsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų.“

7. „Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta.

8. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.

9. Argi atsiras iš jūsų žmogus, kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį?!

10. Arba jeigu jis prašytų žuvies, nejaugi duotų jam gyvatę?

11. Tad jei jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų dalykų, tai juo labiau jūsų Tėvas, kuris yra danguje, duos gera tiems, kurie Jį prašo.

12. Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai Įstatymas ir Pranašai.“

13. „Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražūtį, ir daug yra pro juos įeinančių.

14. O ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį randa.“

15. „Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai.

16. Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali skinti vynuoges nuo erškėčių ar figas nuo usnių?!

17. Juk kiekvienas geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis – blogus.

18. Geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs – gerų.

19. Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, iškertamas ir metamas į ugnį.

20. Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių.“

21. „Ne kiekvienas, kuris man sako: „Viešpatie, Viešpatie!“, įeis į Dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje.

22. Daugelis man sakys aną dieną: „Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome Tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų Tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų Tavo vardu?!“

23. Tada Aš jiems pareikšiu: „Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs piktadariai!“

24. Taigi kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos.

25. Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos.

26. Ir kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių, bet jų nevykdo, panašus į kvailą žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio.

27. Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus.“

28. Kai Jėzus baigė kalbėti šiuos žodžius, minios stebėjosi Jo mokymu,

29. nes Jis mokė juos kaip turintis valdžią, o ne kaip Rašto žinovai.