Michėjo 7 KBV

1. Vargas man! Aš esu kaip žmogus, kuris, nuskynus vasaros vaisius, nurinkus vynuogių likučius, neberanda jokios kekės pavalgyti nė nunokusių figų, kurias taip mėgstu.

2. Dingo geri žmonės žemėje, nebėra dorų žmonių. Jie visi tykoja kraujo, spendžia broliui pinkles.

3. Jų rankos yra stropios pikta daryti. Kunigaikštis ir teisėjas reikalauja dovanų, o turtuolis reiškia savo nedorus norus. Taip jie iškraipo teisingumą.

4. Geriausias iš jų yra kaip usnis, o doriausias – kaip erškėčių tvora. Tavo sargų pranašauta aplankymo diena ateina; juos užklups sumaištis.

5. Netikėkite artimu, nepasitikėkite draugu! Saugok savo burnos duris nuo tos, kuri guli prie tavo šono.

6. Sūnus niekina tėvą, duktė sukyla prieš motiną, marti prieš anytą; žmogaus priešai yra jo paties namiškiai.

7. O aš ieškosiu Viešpaties, lauksiu savo išgelbėjimo Dievo! Mano Dievas išklausys mane.

8. Nesidžiauk, mano prieše! Nors suklupau – atsikelsiu, nors sėdžiu tamsoje – Viešpats yra mano šviesa.

9. Viešpaties rūstybę kęsiu, nes Jam nusidėjau. Jis išspręs mano bylą ir bus man teisingas – Jis išves mane į šviesą ir aš matysiu Jo teisumą.

10. Mano priešai tai matys ir bus sugėdinti tie, kurie sakė: „Kur yra Viešpats, tavo Dievas?“ Aš matysiu juos sutryptus gatvių purve.

11. Ateina dienos tavo sienoms atstatyti, dienos tavo riboms praplėsti.

12. Tą dieną ateis pas tave iš visur: nuo Asirijos iki Egipto, nuo Tyro iki Eufrato, nuo jūros iki jūros ir nuo kalno iki kalno.

13. Tačiau kraštas bus nusiaubtas dėl jo gyventojų, dėl jų darbų vaisiaus.

14. Ganyk savo tautą savo lazda, savo paveldo avis, kurios vienišos gyvena Karmelio miške. Tegul jos ganosi Bašano ir Gileado vešliuose laukuose kaip senomis dienomis.

15. Parodysiu jums nuostabių dalykų, kaip jums išeinant iš Egipto krašto.

16. Tautos, tai matydamos, susigės dėl savo jėgos: užsidengs ranka burnas ir jų ausys apkurs.

17. Jos ris dulkes kaip gyvatės, kaip žemės kirmėlės išlįs iš savo skylių. Jos bijos Viešpaties, mūsų Dievo, ir drebės dėl Tavęs.

18. Kur yra toks Dievas kaip Tu, kuris atleidžia kaltę savo išrinktosios tautos likučiui? Jis nerūstauja per amžius, nes Jam patinka gailestingumas.

19. Jis vėl atsigręš ir pasigailės mūsų, sunaikins nusikaltimus ir paskandins jūros gelmėse visas mūsų nuodėmes.

20. Tu parodysi ištikimybę Jokūbui ir gailestingumą Abraomui, kaip su priesaika pažadėjai mūsų tėvams senomis dienomis.