Nehemijo 1 KBV

1. Nehemijo, Hachalijos sūnaus, žodžiai. Dvidešimtaisiais metais, kislevo mėnesį, aš buvau sostinėje, Sūzuose.

2. Atvyko vienas iš mano brolių Hananis su keliais vyrais iš Judo. Aš jų klausinėjau apie žydus, kurie nebuvo ištremti, ir apie Jeruzalę.

3. Jie man atsakė: „Išvengę tremties, jie gyvena dideliame varge ir yra niekinami. Jeruzalės sienos sugriautos ir vartai sudeginti.“

4. Išgirdęs šiuos žodžius, atsisėdau, verkiau ir liūdėjau ištisas dienas; pasninkavau ir meldžiausi prieš dangaus Dievą:

5. „Viešpatie, didis ir galingas dangaus Dieve, kuris laikaisi sandoros ir gailestingumo su tais, kurie Tave myli ir vykdo Tavo įsakymus.

6. Pažvelk į mane ir išgirsk savo tarno maldą. Meldžiuosi dieną ir naktį Tavo akivaizdoje už izraelitus, Tavo tarnus, išpažįstu jų nuodėmes, kuriomis mes visi – aš ir mano tėvai – Tau nusidėjome.

7. Mes elgėmės netinkamai prieš Tave ir nesilaikėme Tavo įsakymų, nuostatų ir potvarkių, kuriuos Tu davei savo tarnui Mozei.

8. Meldžiu, prisimink žodžius, kuriuos sakei savo tarnui Mozei: „Jei jūs nusikalsite, Aš jus išsklaidysiu tarp tautų,

9. o jei sugrįšite pas mane, laikysitės mano įsakymų ir juos vykdysite, tai Aš jus iš ten surinksiu ir parvesiu į vietą, kurią išrinkau savo vardui, nors jūsų išsklaidytieji būtų toliausiame žemės pakraštyje.“

10. Jie yra Tavo tarnai ir Tavo tauta, kurią išgelbėjai savo didele jėga ir galinga ranka.

11. Viešpatie, meldžiu, tebūna Tavo ausis atidi mano maldai, išklausyk maldas savo tarnų, kurie bijosi Tavo vardo, siųsk šiandien savo tarnui sėkmę ir suteik jam malonę to žmogaus akyse.“ Aš tuo laiku buvau karaliaus vyno pilstytojas.