Skaičių 16 KBV

1. Korachas, Levio sūnaus, Kehato sūnaus Iccharo sūnus, ir iš Rubeno sūnų Eliabo sūnūs Datanas ir Abiramas bei Peleto sūnus Onas

2. sukilo prieš Mozę. Prie jų prisidėjo du šimtai penkiasdešimt izraelitų, tautos kunigaikščių, žinomų bendruomenėje ir gerbiamų vyrų.

3. Jie susirinkę kalbėjo prieš Mozę ir Aaroną: „Gana judviem; visi izraelitai yra šventi ir Viešpats yra tarp jų. Kodėl judu keliatės aukščiau Viešpaties tautos?“

4. Tai išgirdęs, Mozė puolė ant žemės

5. ir kalbėjo Korachui ir su juo esantiems: „Rytoj Viešpats parodys, kas yra šventas ir kas yra Jo. Tiems, kuriuos Jis išsirinko, Jis leis prisiartinti prie Jo.

6. Kiekvienas imkite savo smilkytuvą: tu, Korachai, ir visas tavo būrys,

7. pasiėmę ugnies, užberkite antjos smilkalų Viešpaties akivaizdoje. Kurį Jis išsirinks, tas bus šventas. Jūs, Levio sūnūs, keliatės per aukštai!“

8. Mozė sakė Korachui: „Klausykite, Levio sūnūs!

9. Argi jums dar maža, kad Izraelio Dievas jus išsirinko iš visos tautos ir pašaukė eiti tarnystę Viešpaties Palapinėje ir tarnauti tautai?

10. Jis pašaukė savo tarnystei tave ir tavo brolius levitus, tai kodėl dar reikalaujate kunigystės?

11. Kodėl sukilote tu ir tavo pasekėjai prieš Viešpatį? Kas gi yra Aaronas, kad prieš jį murmate?“

12. Mozė pasiuntė pašaukti abu Eliabo sūnus – Dataną ir Abiramą. Juodu atsakė: „Mudu neisime.

13. Ar tau dar maža, kad mus išvedei iš žemės, plūstančios pienu ir medumi, kad nužudytum dykumoje? Ar dar nori mums viešpatauti?

14. Ar nuvedei mus į žemę, kurioje teka pienas ir medus, ir ar davei mums paveldėti laukus ir vynuogynus? Ar ir akis nori šiems žmonėms išlupti? Mudu neateisime!“

15. Mozė, labai įpykęs, meldė Viešpatį: „Nežiūrėk į jų aukas; aš neėmiau iš jų nė asilaičio ir nė vieno nenuskriaudžiau.“

16. Mozė sakė Korachui: „Rytoj tu ir visas tavo būrys stokite Viešpaties akivaizdoje: tu, jie ir Aaronas.

17. Imkite kiekvienas savo smilkytuvą, įdėkite į juos smilkalų ir atneškite smilkytuvus Viešpaties akivaizdon – du šimtus penkiasdešimt smilkytuvų; taip pat tu ir Aaronas atneškite savo smilkytuvus.“

18. Visi įsidėjo ugnies į smilkytuvus ir užbėrę ant jos smilkalų atsistojo prie Susitikimo palapinės įėjimo kartu su Moze ir Aaronu.

19. Korachas sušaukė visus izraelitus prie Susitikimo palapinės, ir visiems matant pasirodė Viešpaties šlovė.

20. Viešpats tarė Mozei ir Aaronui:

21. „Pasitraukite iš šio susirinkimo, Aš juos bematant sunaikinsiu.“

22. Juodu puolė ant žemės, prašydami: „Dieve, Tu – kiekvieno kūno dvasios Dievas. Argi vienam nusidėjus Tavo rūstybė sunaikins visus?“

23. Viešpats atsakė Mozei:

24. „Įsakyk visiems pasitraukti nuo Koracho, Datano ir Abiramo palapinių.“

25. Mozė ėjo prie Datano ir Abiramo, jį sekė Izraelio vyresnieji.

26. Jis tarė tautai: „Pasitraukite nuo šių piktadarių palapinių ir nelieskite nieko, kas jiems priklauso, kad ir jūs nežūtumėte dėl jų nuodėmių.“

27. Visiems pasitraukus nuo Koracho, Datano ir Abiramo palapinių, Datanas ir Abiramas išėję stovėjo savo palapinių angose kartu su žmonomis ir vaikais.

28. Mozė tarė: „Dabar matysite, kad Viešpats siuntė mane visa tai daryti ir kad aš nieko nedariau savo valia.

29. Jei jie mirs paprasta mirtimi, kaip miršta visi žmonės, tai Viešpats manęs nesiuntė;

30. bet jei Viešpats padarys naują dalyką, kad žemė atsivers ir praris juos ir visa, kas jiems priklauso, ir jie gyvi pateks į mirusiųjų buveinę, žinokite, kad jie piktžodžiavo Viešpačiui.“

31. Kai tik jis baigė kalbėti, žemė prasiskyrė po jų kojomis

32. ir atsivėrusi prarijo juos su jų palapinėmis, žmonėmis ir visu lobiu.

33. Jie gyvi nugrimzdo į mirusiųjų buveinę, ir žemė apdengė juos, ir jie buvo išnaikinti iš susirinkusiųjų.

34. O visi izraelitai, kurie stovėjoaplinkui, žūstantiems šaukiant, pradėjo bėgti, nes jie sakė: „Kad tik ir mūsų žemė neprarytų.“

35. Viešpaties siųsta ugnis sunaikino tuos du šimtus penkiasdešimt vyrų, kurie aukojo smilkalus.

36. Po to Viešpats kalbėjo Mozei:

37. „Įsakyk Aarono sūnui, kunigui Eleazarui, surinkti smilkytuvus iš degėsių ir išsklaidyti ugnį, nes jie pašventinti.

38. Smilkytuvus tų, kurie nusidėjo prieš savo sielas, tegul perkala į skardas ir jomis apdengia aukurą, nes jie buvo aukojami prieš Viešpatį ir tapo pašventinti. Tai bus izraelitams atminimo ženklas.“

39. Kunigas Eleazaras surinko varinius smilkytuvus, kuriuose aukojo gaisre žuvę, perkalė į skardas ir apdengė jomis aukurą,

40. kaip atminimą Izraelio vaikams, kaip Viešpats jam sakė per Mozę, kad svetimasis, kuris nėra Aarono palikuonis, nesiartintų aukoti smilkalų Viešpačiui ir nežūtų kaip Korachas ir visas jo būrys.

41. Kitą dieną visi izraelitai murmėjo prieš Mozę ir Aaroną: „Judu nužudėte Viešpaties žmones.“

42. Žmonėms susirinkus prieš Mozę ir Aaroną, jie atsigręžė į Susitikimo palapinę, ir štai ją apdengė debesis, ir pasirodė Viešpaties šlovė.

43. Mozė ir Aaronas nuėjo prie Susitikimo palapinės.

44. Viešpats tarė Mozei:

45. „Pasitraukite nuo šių žmonių. Aš juos tuojau sunaikinsiu.“ Juodu puolė ant žemės.

46. Mozė sakė Aaronui: „Imk smilkytuvą, pasisemk žarijų nuo aukuro, užberk ant jų smilkalų ir skubiai eik prie žmonių, kad juos sutaikintum, nes jau pasireiškė Viešpaties rūstybė ir prasidėjo maras.“

47. Ir Aaronas padarė, kaip Mozė įsakė, ir nubėgo į žmonių vidurį, tarp kurių jau buvo prasidėjęs maras. Jis užbėrė smilkalų ir sutaikino tautą.

48. Jis stovėjo tarp mirusiųjų ir gyvųjų. Maras liovėsi.

49. Mirė keturiolika tūkstančių septyni šimtai, neskaitant žuvusiųjų Koracho maište.

50. Kai maras liovėsi, Aaronas sugrįžo pas Mozę prie Susitikimo palapinės.