Abdijo 1 KBV
1. Abdijo regėjimas. Taip sako Viešpats Dievas apie Edomą (Girdėjome žinią iš Viešpaties, pasiuntinys pasiųstas į tautas, ragina: „Pakilkime, eikime prieš jį į karą!“):
2. „Aš padariau tave mažą tarp tautų, tu būsi visiškai paniekintas.
3. Tavo širdies išdidumas apgavo tave, kuris gyveni uolose, kurio buveinė yra aukštai kalnuose. Tu galvoji: „Kas gali nustumti mane žemėn?“
4. Nors pakiltum aukštai kaip erelis ir susikrautum lizdą tarp žvaigždžių, ir iš ten nustumsiu tave! – sako Viešpats. –
5. Jei vagys ir plėšikai įsilaužtų pas tave nakčia, argi jie nepaimtų, kiek jiems užtenka? Taip, tu nukentėsi! Jei vynuogių rinkėjai ateitų pas tave, argi jie nepaliktų kelių uogų?
6. Kaip buvo apiplėštas Ezavas ir iškasti jo paslėpti lobiai!
7. Tavo sąjungininkai nustūmė tave iki sienos. Tie, kurie buvo taikoje su tavimi, apgavo ir nugalėjo tave. Kurie valgė tavo duoną, spendė tau pinkles. Jis nieko nesupranta.
8. Argi tą dieną, – sako Viešpats, – Aš neišnaikinsiu Edomo išminčių ir protingųjų Ezavo kalne?
9. Temane, tavo karžygiai išsigąs, kad visi Ezavo kalne gali būti išžudyti.
10. Už smurtą prieš tavo brolį Jokūbą kęsi gėdą ir būsi sunaikintas amžiams.
11. Tą dieną, kai svetimieji plėšė Jokūbo turtus, veržėsi pro miesto vartus, metė burtą dėl Jeruzalės, tu stovėjai su jais ir buvai kaip vienas iš jų.
12. Tau nederėjo džiūgauti dėl tavo brolio nelaimės, džiaugtis Judo vaikų sunaikinimu ir išdidžiai kalbėti jų sielvarto dieną.
13. Tau nederėjo įeiti pro mano tautos vartus jų nelaimės dieną ir džiūgauti dėl jų kančių bei tiesti rankas į jų turtą jų žuvimo dieną.
14. Tau nederėjo stovėti kryžkelėse ir žudyti pabėgėlius bei išduoti tuos, kurie išliko nelaimės dieną!
15. Juk Viešpaties diena arti visoms tautoms. Kaip tu darei, taip tau darys – ko nusipelnei, sugrįš ant tavo galvos.
16. Kaip jūs gėrėte mano šventame kalne, taip visos tautos nuolatos gers ir pražus lyg nebuvusios.
17. Bet Siono kalne bus išgelbėjimas ir šventumas. Tada Jokūbo namai vėl valdys savo nuosavybę.
18. Jokūbo namai bus ugnis, Juozapo namai – liepsna, o Ezavo namai – ražienos. Jie padegs ir sudegins juos, ir niekas iš Ezavo namų nepabėgs, – sako Viešpats. –
19. Tada gyvenantys pietuose užvaldys Ezavo kalnyną, o lygumų gyventojai – filistinus. Jie užims Efraimo ir Samarijos laukus, o Benjaminas – Gileadą.
20. Izraelitai, sugrįžę iš tremties, užvaldys kanaaniečių kraštą iki Sareptos. Jeruzalės tremtiniai, kurie yra Sefarade, užims miestus pietuose.
21. Išgelbėtojai ateis į Siono kalną teisti Ezavo kalno. Ir Viešpačiui priklausys karalystė.“