Patarlės 1 KBV

1. Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės.

2. Jos surašytos, kad pamokytų išminties, auklėtų ir padėtų suprasti išmintingus posakius,

3. kad pamokytų išmintingai elgtis, pažinti teisumą, teisingumą ir nešališkumą;

4. kad paprastiems suteiktų sumanumo, jaunuoliams – supratimo ir nuovokumo.

5. Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų,

6. kad suprastų patarles ir palyginimus, išminčių žodžius ir mįsles.

7. Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.

8. Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų.

9. Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui.

10. Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems.

11. Jei jie sako: „Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui.

12. Prarykime juos gyvus, kaip praryja pragaras, – visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą.

13. Mes rasime daug turto ir pripildysime savo namus grobio.

14. Su mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri“, –

15. mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako.

16. Jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraują pralieti.

17. Veltui tiesiamas tinklas paukščiams matant.

18. Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei.

19. Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę.

20. Išmintis šaukia gatvėje, pakelia balsą aikštėje.

21. Ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose ir miesto vartuose skelbia savo žodžius:

22. „Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo?

23. Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius.

24. Kadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio,

25. jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų,

26. tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė,

27. kai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas.

28. Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras.

29. Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės.

30. Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą.

31. Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais.

32. Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas.

33. Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto.“