Patarlės 23 LBDKAN

1. Kai atsisėdi pietauti su valdovu, rūpestingai stebėk, kas prieš tave.

2. Jeigu esi besotis, dėk peilį sau prie gerklės!

3. Netrokšk valdovo skanėstų, nes tai apgaulingas maistas.

4. Nenuvargink savęs norėdamas pralobti; turėk sveikos nuovokos liautis.

5. Vos spėji užmesti akį į turtus, jų nebėra! Ūmai jie bus įgavę sparnus ir tarsi erelis nuskridę į padanges.

6. Nevalgyk šykštuolio maisto, netrokšk jo skanėstų.

7. Juk jis kaip plaukas gerklėje! „Valgyk ir gerk!“ – sako tau, nors jo širdis nėra su tavimi.

8. Suvalgytą kąsnį tu išvemsi ir veltui burną aušinsi mandagiais žodžiais.

9. Nekalbėk su bukapročiu, nes jis iš tavo protingų žodžių tik pasityčios.

10. Neperkelk ežią ženklinančio senojo akmens ir nė nesikėsink į našlaičių laukus,

11. nes jų Atpirkėjas galingas, jis apgins jų bylą prieš tave.

12. Palenk savo širdį pamokymui, o ausį – išmintingiems posakiams.

13. Nedvejok bausti vaiko, nes nuo plakimo rykšte jis nemirs.

14. Iš tikrųjų turi jį plakti rykšte, kad išgelbėtum jo gyvastį nuo Šeolo.

15. Mano vaike, jeigu tavo širdis išmintinga, tai ir mano širdis džiaugsis.

16. Džiūgausiu visa širdimi, kai tavo lūpos dorai kalbės.

17. Nepavydėk savo širdyje nusidėjėliams, verčiau kasdien pasižymėk pagarbia VIEŠPATIES baime.

18. Iš tikrųjų tada turėsi ateitį, ir tavo viltys nenueis niekais.

19. Tad klausykis, mano vaike, būk išmintingas ir vesk savo širdį tikru keliu.

20. Nesusidėk su tais, kurie godžiai geria vyną, nė su tais, kurie persivalgo mėsos.

21. Juk girtuoklis ir rijūnas taps skurdžiais, o dykaduoniavimas aprengia žmogų skarmalais.

22. Klausyk tėvo, iš kurio gimei, ir neniekink motinos, kai ji pasens.

23. Įsigyk tiesos ir neparduok jos; pirkis išminties, pamokymo ir supratimo.

24. Doro žmogaus tėvas kupinas džiaugsmo; laimingas, kuriam gimė išmintingas sūnus.

25. Tebūna laimingi tavo tėvas ir motina; tedžiūgauja tavo gimdytoja.

26. Mano vaike, pasitikėk manimi, ir tavo akys džiaugsis mano keliais.

27. Juk kekšė – gili duobė, o svetimautoja – ankštas šulinys;

28. be to, ji tyko iš pasalų savo grobio ir daugina neištikimųjų skaičių.

29. Kas dūsauja: „Deja!“? Kas šaukia: „Vargas man!“? Kas įsivėlę į vaidus? Kas skundžiasi? Kas žaizdotas be priežasties? Kieno miglotos akys?

30. Tų, kurie ilgai užsisėdi prie vyno, tų, kurie eina tuštinti maišyto vyno.

31. Nežvilgčiok į tą raudoną vyną, kai jis švyti taurėje! Taip švelniai jis teka žemyn,

32. bet galų gale kerta kaip gyvatė ir gelia kaip angis.

33. Tavo akys matys keistus vaizdus ir tavo širdis kalbės kvailus niekus.

34. Tu jausiesi kaip žmogus, miegantis plačioje jūroje, tarsi žmogus, užmigęs burių stiebo viršūnėje.

35. „Buvau daužomas, – sakysi, – bet man neskaudėjo; buvau mušamas, bet nejaučiau! Kai tik pabusiu, vėl vyno prašysiu!“