Patarlės 24 LBDKAN

1. Blogiems žmonėms nepavydėk ir su jais bendrauti nenorėk,

2. nes jų širdis mąsto apie smurtą, o lūpos kalba apie žalą.

3. Namai statomi išmintimi, sutvirtinami supratimu,

4. ir patirtimi jų kambariai pripildomi visokiausių brangių ir gražių daiktų.

5. Būti išmintingam geriau, negu būti stipriam; patirtis svarbesnė už jėgą.

6. Juk tik išmintingai vadovaujant galima kariauti, o pergalė priklauso nuo patarėjų gausumo.

7. Išminties posakiai per gilūs kvailiui; prie miesto vartų jis neišsižioja.

8. Kas įnikęs nuolat daryti pikta, tas bus pramintas sukčiumi.

9. Sukčiaus kėslai nuodėmingi, o pašaipūnu žmonės bjaurisi.

10. Jei susidūręs su sunkumais, netenki drąsos, nes trūksta jėgų,

11. jeigu susilaikei gelbėjęs pasmerktuosius mirti ir gynęs vedamus į žūtį,

12. jeigu sakai: „Mes nieko apie tai nežinojome!“ – tai argi tas, kuris sveria širdis, to nepastebi? Tas, kuris saugo tavo gyvastį, žinos ir atlygins kiekvienam pagal jo darbus.

13. Mano vaike, valgyk medaus, nes jis geras, ir medaus lašai iš korio bus saldūs tavo gomuriui.

14. Tokia, žinok, yra išmintis tavo gyvasčiai. Jeigu jos įgysi, turėsi ateitį, ir tavo viltys nenueis niekais.

15. Nerenk pasalų kaip plėšikas prie teisiojo buveinės, nenuniokok pirkios, kur gyvena teisusis.

16. Juk nors teisusis septynis kartus parpuola, jis vėl atsikelia, o nedorėlį užklumpa nelaimė.

17. Nesidžiauk, kai krinta tavo priešas, tenedžiūgauja tavo širdis, kai jis parpuola,

18. kad VIEŠPATS, tai matydamas, nebūtų nepatenkintas tavimi ir neatitrauktų savo pykčio nuo tavo priešo.

19. Nesikarščiuok dėl piktadarių, nepavydėk nedorėliams,

20. nes nedoras žmogus neturi ateities, ir nedorėlių žibintas užgęsta.

21. Mano vaike, bijok VIEŠPATIES ir gerbk karalių; nesusidėk su tais, kurie prieš juos maištauja,

22. nes nelaimė iš jų ateina ūmai, ir kas gali žinoti, ar ta pražūtis iš vieno ar iš kito?

23. Štai ką dar sako išminčiai. Rodyti šališkumą teisme negera.

24. Kas sako kaltam: „Tu nekaltas“, – tą žmonės keiks, tautos juo bjaurėsis;

25. o kas pasmerkia kaltą, tas bus gerbiamas, ant jo nužengs palaiminimas ir gerovė.

26. Sąžiningas atsakymas – lyg bučinys į lūpas.

27. Atlik savo darbus lauke, paruošk kaip reikiant dirvą, paskui statykis namus.

28. Neliudyk prieš savo artimą be rimto reikalo ir neapgauk jo savo lūpomis.

29. Nesakyk: „Jam darysiu, ką jis man darė. Atmokėsiu tam žmogui už jo darbus!“

30. Praėjau pro tinginio lauką, pro vynuogyną žmogaus, kuris buvo kvailas.

31. Žiūriu, jis visas apaugęs erškėčiais, žemė pilna dilgėlių, ir akmeninė tvora išgriauta.

32. Stebėjau ir dėjausi į širdį; žvalgiausi ir mokiausi.

33. „Truputį pamiegoti, truputį pasnausti, truputį rankas sudėjus pailsėti“ –

34. ir skurdas užklups tave kaip plėšikas, o nepriteklius – kaip ginkluotas karys.