Patarlės 30 KBV

1. Žodžiai Agūro, Jakės sūnaus. Taip jis kalbėjo Itieliui, pačiam Itieliui ir Ukalui:

2. „Aš suprantu mažiau negu kiti ir neturiu žmogiško supratimo.

3. Aš nesimokiau išminties ir neturiu Šventojo pažinimo.

4. Kas užžengė į dangų ir nusileido? Kas sulaikė vėją savo rankomis? Kas įvyniojo vandenis į drabužį? Kas nustatė žemės ribas? Kuo vardu Jis ir Jo sūnus, ar žinai?

5. Kiekvienas Dievo žodis yra tyras; Jis yra skydas tiems, kurie Juo pasitiki.

6. Nieko nepridėk prie Jo žodžių, kad Jis neapkaltintų tavęs ir neliktum melagis.

7. Dviejų dalykų prašau, neužgink man jų pirma, negu mirsiu:

8. pašalink nuo manęs tuštybę ir melą; neduok man turtų nė skurdo, maitink mane tuo, ko man reikia,

9. kad pasisotinęs neišsiginčiau Tavęs ir nesakyčiau: „Kas yra Viešpats?“, arba nuskurdęs nevogčiau ir be reikalo neminėčiau Dievo vardo.

10. Neskųsk tarno jo šeimininkui, kad jis nekeiktų tavęs ir tu neliktum kaltas.

11. Yra karta, kuri keikia tėvą ir nelaimina motinos.

12. Karta, kuri laiko save švaria, bet nenusiplauna savo purvo.

13. Karta, kurios išdidus žvilgsnis ir pakeltos blakstienos.

14. Karta, kurios dantys yra kardai ir peiliai, kuriais ji suryja vargšus krašte ir beturčius tarp žmonių.

15. Siurbėlė turi dvi dukteris, kurios šaukia: „Duok, duok!“ Trys dalykai yra nepasotinami, o ketvirtas niekada nesako: „Užtenka.“

16. Tai – mirusiųjų buveinė, nevaisingos įsčios, žemė, kuri sugeria vandenį, ir ugnis – ji nesako: „Užtenka!“

17. Akis, kurios tyčiojasi iš tėvo ir niekina paklusnumą motinai, iškapos varnai slėnyje ir suės erelio jaunikliai.

18. Trys dalykai man nesuvokiami ir ketvirtojo nesuprantu:

19. erelio kelias padangėje, gyvatės – ant uolos, laivo – jūroje ir vyro kelias pas mergaitę.

20. Štai kelias neištikimos moters: ji pavalgo ir, nusišluosčiusi lūpas, sako: „Nieko blogo nepadariau.“

21. Dėl trijų dalykų nerimsta žemė, ketvirtojo ji negali pakęsti:

22. tarno, kai jis karaliauja, kvailio, kai jis pasisotina,

23. bjaurios moteriškės, kai ji išteka, ir tarnaitės, kuri užima šeimininkės vietą.

24. Keturi žemės gyvūnai yra maži, bet labai išmintingi:

25. skruzdės nėra stipri tauta, tačiau vasarą prisiruošia sau maisto;

26. triušiai yra silpni, tačiau pasidaro namus uolose;

27. skėriai neturi karaliaus, tačiau tvarkingai skrenda būriais;

28. voras audžia savo kojomis, tačiau randa kelią ir į karaliaus rūmus.

29. Trys vaikšto išdidžiai, ketvirtas eina didingai:

30. liūtas – stipriausias tarp žvėrių – nebijo nieko;

31. kurtas, ožys ir karalius – priešaky savo žmonių.

32. Jei buvai kvailas ir aukštinai save ar planavai pikta, užsidenk ranka savo burną.

33. Plakant pieną, gaunamas sviestas; stipriai šnypščiant nosį, pasirodo kraujas; pykčio kurstymas sukelia ginčą.“