Patarlės 30 LBDKAN

1. Agūro, Jakės Masiečio sūnaus, žodžiai, šio žmogaus ištarmė. Dievo nėra su manimi, Dievo nėra su manimi, ir aš bejėgis.

2. Juk aš per kvailas būti žmogumi; net žmogiško supratimo man trūksta.

3. Nesimokiau išminties ir neturiu šventojo pažinimo.

4. Kas užžengė į dangų ir vėl nužengė? Kas pagavo vėją savo sauja? Kas susėmė vandenis savo drabužiu? Kas sužymėjo žemės ribas? Kuo jis vardu? Kuo vardu jo sūnus? Iš tikrųjų tu tai žinai!

5. Kiekvienas Dievo žodis ugnimi išmėgintas! Jis skydas tų, kurie juo pasitiki.

6. Nieko prie jo žodžių nepridėk, kad jis tavęs nepapeiktų ir nelaikytų melagiu.

7. Dviejų dalykų iš tavęs prašau, neatsisakyk jų suteikti man dar prieš mirtį:

8. atitolink nuo manęs vylių bei melą, ir neduok man nei skurdo, nei turtų,

9. tik suteik kasdienės duonos, kad, būdamas sotus, neišsiginčiau tavęs ir nesakyčiau: „Kas tas VIEŠPATS?“ – arba, būdamas skurde, vogčiau ir paniekinčiau savo Dievo vardą.

10. Neskųsk tarno jo šeimininkui, kad tarnas tavęs nekeiktų ir tu nenukentėtum.

11. Yra tokių, kurie keikia savo tėvus ir neneša palaimos savo motinoms.

12. Yra tokių, kurie tariasi esą švarūs, tačiau savo purvo nėra nusivalę.

13. Yra tokių, kurių išpuikusios akys, valdingas žvilgsnis!

14. Yra tokių, kurių dantys it kalavijai, nasrai it peiliai šalies beturčiams, žmonijos vargšams suryti.

15. Siurbėlė turi dvi dukteris: „Duok!“ ir „Duok!“ Tos trys niekada nėra sočios, o „Gana!“ niekada nesako keturi:

16. Šeolas, bevaisės įsčios, nuolat vandens trokštanti žemė ir ugnis, niekada nesakanti: „Gana“.

17. Akis, kuri tyčiojasi iš savo tėvo ir niekina savo seną motiną, bus slėnio kranklių iškapota ir erelio jauniklių sulesta.

18. Trys dalykai man perdėm nuostabūs, ir keturių iš tikrųjų negaliu suprasti:

19. kaip erelis skrenda padangėmis, kaip žaltys šliaužia statmena uola, kaip laivas plaukia plačia jūra ir kaip vaikinas randa kelią pas merginą.

20. Taip elgiasi svetimautoja: pavalgo, nusišluosto burną ir sako: „Nieko pikta nepadariau!“

21. Trys dalykai sudrebina žemę, ir keturių ji jau nebegali pakelti:

22. vergo, kai jis tampa karaliumi, nepagydomo kvailio, kai jis sotus,

23. bjaurios moters, kai ji išteka, ir vergės, kai ji užima šeimininkės vietą.

24. Keturi gyvūnai žemėje maži, bet nepaprastai išmintingi:

25. skruzdės – bejėgė tauta, bet apsirūpinanti maistu vasarą,

26. barsukai – negalinga padermė, tačiau besistatanti namus uolose,

27. skėriai, neturintys karaliaus, bet besileidžiantys į žygį pulkais,

28. driežas, kurį galima pagauti rankomis, tačiau kuris randa kelią į karalių rūmus.

29. Trys gyvūnai didingi savo eisena ir keturi didingi savo žingsniu:

30. liūtas, žvėrių galiūnas, nenusileidžiantis niekam,

31. gaidys, išdidžiai žingsniuojantis, ožys ir karalius, kai nėra kas jam priešintųsi.

32. Jeigu buvai toks kvailas, kad įžūliai elgeisi, ar buvai pinklių spendėjas, stabtelk ir pagalvok!

33. Juk kaip grietinę mušant, sumušamas sviestas, ir kaip sumušus nosį, pasilieja kraujas, taip žadinant pyktį, kyla vaidas.