Patarlės 6 LBDKAN

1. Mano vaike, jei laidavai savo kaimynui, jei kitam už jį padavei ranką,

2. esi susisaistęs savo lūpų pareiškimu, esi įkliuvęs per savo ištartą žodį,

3. daryk ką nors, mano vaike, ir išsinarpliok, nes esi patekęs į savo kaimyno rankas: eik keliais ir maldauk savo kaimyno.

4. Neužmik ir neužmerk akių,

5. kol neišsigelbėsi kaip gazelė nuo medžiotojo, kaip paukštis nuo gaudytojo.

6. Nueik pas skruzdėlę, dykaduoni, patyrinėk jos kelius ir pasimokyk išminties.

7. Neturėdama jokio vado, pareigūno ar valdovo,

8. ji pripildo savo sandėlius vasarą ir surenka peną per pjūtį.

9. Kiek ilgai tu drybsosi, dykaduoni? Kada kelsiesi iš miego?

10. „Truputį pamiegoti, truputį pasnausti, truputį rankas sudėjus pailsėti“, –

11. ir skurdas užklups tave kaip plėšikas, o nepriteklius – kaip ginkluotas karys.

12. Suktas ir nedoras žmogus gyvena apgaulingai kalbėdamas,

13. jis merkia akimi, nenustovi vietoje, rodo ženklus pirštais,

14. klastinga širdimi rengia pikta nuolat sėdamas vaidus.

15. Žūtis tokį žmogų ištiks staiga, akimirksniu, be vilties atsitiesti.

16. Šešių dalykų VIEŠPATS nekenčia, o septyni jam kelia pasibjaurėjimą:

17. išpuikusios akys, melagingas liežuvis, nekaltą kraują liejančios rankos,

18. nedoras pinkles rezganti širdis, pikta daryti skubančios kojos,

19. neteisingai liudijantis melagingas liudytojas ir šeimoje vaidus sėjantis žmogus.

20. Mano vaike, laikykis savo tėvo įsakymo ir neatmesk savo motinos mokymo.

21. Laikyk juos pasirišęs prie širdies, pasikabink ant kaklo.

22. Kad ir ką darysi, jie tau padės; kai gulsiesi miego, jie tave saugos, kai atsibusi, su tavimi bendraus.

23. Juk įsakymas yra žiburys, mokymas – šviesa, o drausmės pamokymai – gyvenimo kelias;

24. jie apsaugos tave nuo palaidos moters, nuo svetimautojos vilionių.

25. Negeisk jos grožio savo širdyje, nesileisk užburiamas jos žvilgsnių,

26. nes kekšei atlyginti užtenka duonos kepalo, o svetima žmona yra spąstai žmogaus gyvasčiai.

27. Argi gali žmogus užsikurti ugnį sterblėje, nesudegindamas savo drabužių?

28. Argi gali jis vaikščioti žarijomis, nenusvildamas kojų?

29. Taip nutinka žmogui, kuris miega su savo kaimyno žmona; kas ją paliečia, tas neliks nenubaustas.

30. Žmonės neniekina vagies, kuris būdamas alkanas vagia, kad numalšintų alkį.

31. Tačiau pagautas jis turi atmokėti septyneriopai ir atiduoti visą savo namų turtą.

32. Bet žmogus, kuris svetimauja, sveiko proto neturi; tai darydamas, jis žudo patį save.

33. Jis susilauks antausių ir nemalonės, niekada nebus ištrinta jo gėda,

34. nes pavyduliavimas sukelia vyro įtūžį, ir keršto pagautas jis nesivaldo.

35. Išpirkos jis nepriims, o kyšio, net didžiausio, atsisakys.