Patarlės 7 KBV

1. Mano sūnau, saugok mano žodžius ir neužmiršk mano įsakymų.

2. Saugok mano įsakymus ir būsi gyvas, sergėk mano įstatymą kaip savo akies vyzdį.

3. Užsirišk juos ant savo pirštų ir įsirašyk savo širdies plokštėje.

4. Išmintį vadink savo seserimi, o supratimą – artimiausiu draugu,

5. kad jie apsaugotų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais.

6. Kartą, žiūrėdamas pro savo namų lango groteles,

7. mačiau tarp jaunų, nepatyrusių žmonių neprotingą jaunuolį.

8. Jis ėjo gatve pro jos kampą ir pasuko į jos namus.

9. Vakaro prieblandoje, juodą ir tamsią naktį,

10. jį pasitiko moteris paleistuvės apdaru ir klastinga širdimi.

11. Begėdė ir nerimstanti, negalinti išsėdėti savo namuose;

12. tai gatvėje, tai aikštėje, tai ant kampo ji tykojo aukos.

13. Pasigavusi bučiavo ir akiplėšiškai kalbėjo:

14. „Aš turiu padėkos auką ir šiandien įvykdžiau savo įžadus.

15. Todėl išėjau tavęs pasitikti, ieškojau tavo veido ir štai suradau tave.

16. Aš apklojau savo lovą margais egiptietiškais lininiais užtiesalais,

17. iškvėpinau mira, alaviju ir cinamonu.

18. Eikš, sotinsimės meile iki ryto, mėgausimės glamonėmis,

19. nes vyro nėra namuose – jis išvyko į tolimą kelionę.

20. Jis pasiėmė maišelį pinigų ir grįš pilnaties dieną.“

21. Daugybe švelnių žodžių ji prisiviliojo jį, meilikaujančia kalba suvedžiojo.

22. Jis seka ją kaip jautis, vedamas pjauti, kaip kvailys, einantis į supančiojimo vietą,

23. kol strėlė pervers jo kepenis; kaip paukštis, kuris lekia į spąstus ir nesupranta, kad praras savo gyvybę.

24. Mano vaikai, klausykite manęs, būkite dėmesingi mano žodžiams.

25. Tegul tavo širdis nepalinksta į jos kelius, nenuklysk jos takais.

26. Nes ji parbloškė daug sužeistųjų, daug stipriųjų jinai nužudė.

27. Jos namai yra kelias į pragarą, vedantis į mirties buveinę.