Patarlės 9 LBDKAN

1. Išmintis pasistatė namus, ji išsikirto septynis stulpus.

2. Ji surengė vaišes, išpilstė vyną ir net padengė stalą.

3. Ji išsiuntė savo tarnaites paskelbti miesto aukštumose:

4. „Teateina čionai neišmanėliai!“ Neturintiems sveikos nuovokos ji sako:

5. „Ateikite ir valgykite mano duonos, gerkite vyno, kurio įpyliau.

6. Atsisakykite nesubrendimo, kad gyventumėte ir eitumėte suvokimo keliu.

7. Kas sudraudžia pašaipūną, tas būna išplūstamas, kas išbara nedorą žmogų, tas nukenčia.

8. Nebark pašaipūno, nes jis tavęs nekęs; pabark išmintingą žmogų, ir jis tave mylės.

9. Šviesk išmintingą žmogų, kad taptų išmintingesnis, mokyk teisųjį, kad daugiau išmoktų.

10. Pagarbi VIEŠPATIES baimė – išminties pradžia, o Šventojo pažinimas – protas.

11. Taip, per mane tavo dienos bus padaugintos ir metų metai prie tavo gyvenimo pridėti.

12. Ar tu išmintingas? Tu išmintingas savo naudai. Ar tu pašaipūnas? Tu tik naštą neši“.

13. Kvaila moteris nepastovi, ji nemokša ir nieko neišmano.

14. Ji sėdi savo namų tarpduryje ar ant krėslo miesto aukštumose,

15. šaukdama praeivius, einančius tiesiai savo keliu:

16. „Neišmanėliai, užsukite čionai!“ Neturintiems sveikos nuovokos ji sako:

17. „Vogtas vanduo saldus, o duona, valgoma vogčiomis, skani“.

18. Bet kvailasis nežino, kad ten šešėliai, o jos svečiai jau Šeolo gelmėse.