Psalmynas 105 LBD
1. Dėkokite VIEŠPAČIUI, šaukitės jo vardo, skelbkite jo darbus tautoms!
2. Giedokite jam, šlovinkite jį giesmėmis, kalbėkite apie visus jo nuostabius darbus.
3. Didžiuokitės jo šventuoju vardu, tedžiūgauja VIEŠPATIES ieškančiųjų širdis!
4. Pagalbos ieškoti eikite pas VIEŠPATĮ, visada ieškokite jo Artumo.
5. Atminkite jo padarytus nuostabius darbus, jo stebuklus ir nuosprendžius,
6. Abraomo palikuonys, jo tarnai, Jokūbo vaikai, jo išrinktieji!
7. Jis, VIEŠPATS, mūsų Dievas, ir visoje žemėje vykdomi jo įsakymai.
8. Amžiais jis laikosi savo Sandoros, tūkstančiui kartų̃ duoto pažado,
9. Sandoros, sudarytos su Abraomu, priesaikos žodžio Izaokui,
10. kurį jis patvirtino Jokūbui kaip įstatą, Izraeliui kaip amžiną Sandorą.
11. „Tau aš duosiu, – sakė jis, – Kanaano kraštą kaip tau skirtą paveldą“.
12. Kad ir mažai jų buvo, tik sauja ateivių tame krašte,
13. klajojanti iš tautos į tautą, iš karalystės į karalystę,
14. jų engti jis niekam neleido, ir dėl jų barė karaliùs:
15. „Nelieskite mano pateptųjų, neskriauskite mano pranašų!“
16. Jis užleido badą anai žemei ir atėmė iš jų visus maisto išteklius.
17. Jis pasiuntė jiems vyrą – Juozapą, parduotą kaip vergą.
18. Jo kojos buvo supančiotos, ant kaklo užkarta grandinė,
19. kol atsitiko, ką jis buvo pranašavęs, ir VIEŠPATIES žodis jį išbandė.
20. Karalius liepė jį paleisti, tautų valdovas jį išlaisvino.
21. Jis padarė jį savo namų viešpačiu ir visų turtų valdytoju,
22. kad lavintų pareigūnus būti tokius kaip jis ir mokytų didžiūnus išminties.
23. Tada Izraelis atėjo į Egiptą, Jokūbas apsigyveno kaip ateivis Chamo žemėje.
24. VIEŠPATS padarė savo tautą labai gausią, stipresnę už jos priešus,
25. kurių širdis jis taip pakeitė, kad jie ėmė nekęsti jo tautos ir elgtis klastingai su jo tarnais.
26. Jis pasiuntė savo tarną Mozę ir Aaroną, kurį buvo išsirinkęs.
27. Jiedu padarė VIEŠPATIES ženklų ir stebuklų Chamo žemėje.
28. Jis užleido tamsą, ir aptemo žemė, bet egiptiečiai priešinosi jo žodžiams.
29. Jis pavertė jų vandenis krauju, ir nutroško jų žuvys.
30. Jų žemėje knibždėte knibždėjo varlių, jos užplūdo net jų karaliaus kambarius.
31. Jis tarė, ir apniko musių spiečiai bei aibės uodų visą jų žemę.
32. Jis davė jiems krušą vietoj lietaus, žaibais plieskė jų žemę.
33. Jis sunaikino jų vynmedžius bei figmedžius ir išvertė iš žemės medžius.
34. Jis tarė, ir užplūdo skėriai bei nesuskaičiuojami žiogai.
35. Visus augalus jie surijo jų žemėje ir suėdė jų laukų derlių.
36. Jis sunaikino visus pirmagimius jų žemėje, visas jų jaunystės pirmienas.
37. Tada jis išvedė izraelitus, nešinus sidabru ir auksu, ir dvylikoje giminių nebuvo silpnuolio.
38. Egiptiečiai džiūgavo, jiems išeinant, nes izraelitai buvo juos įbaiminę.
39. Jis supūtė debesį kaip dangą ir ugnimi švietė naktį.
40. Jiems prašant, jis siuntė putpelių ir dangaus duona juos sočiai maitino.
41. Jis atvėrė uolą, ir ištryško vanduo ir lyg upė tekėjo per dykumą.
42. Jis atminė savo šventąjį pažadą ir savo tarną Abraomą.
43. Taip jis vedė besidžiaugiančią savo tautą, džiugią giesmę giedančius savo išrinktuosius.
44. Jis davė jiems kitų tautų žemes, ir jie paveldėjo žmonių triūso vaisius,
45. kad paklustų jo įstatams ir laikytųsi jo įsakymų. Šlovinkite VIEŠPATĮ!