Psalmynas 106 KBV

1. Girkite Viešpatį! Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.

2. Kas išvardins galingus Viešpaties darbus, kas apsakys Jo šlovę?

3. Palaiminti, kurie Jo įsakymus vykdo, kurie visą laiką elgiasi teisiai.

4. Viešpatie, būdamas palankus savo tautai, atsimink ir mane, suteik man savo išgelbėjimą,

5. kad matyčiau išrinktųjų gerovę, džiūgaučiau su Tavo tauta, didžiuočiausi Tavo paveldu.

6. Nusidėjome su savo tėvais, nusikaltome, elgėmės nedorai.

7. Mūsų tėvai Egipte nesuprato Tavo stebuklų. Jie užmiršo Tavo didį gailestingumą, prieš Tave prie Raudonosios jūros maištavo.

8. Bet Jis dėl savo vardo išgelbėjo juos, kad parodytų savo galybę.

9. Jis sudraudė Raudonąją jūrą, ir ta išdžiūvo. Jis vedė juos per gelmes kaip per dykumą.

10. Iš vergijos Jis išgelbėjo juos, išpirko juos iš priešo rankos.

11. Vandenys užliejo priešus, nė vieno jų neliko.

12. Tada jie tikėjo Jo žodžiais, giedojo jam gyrių.

13. Bet greitai pamiršo Jo darbus ir nelaukė Jo patarimų,

14. dykumoje geiduliams atsidavė ir Dievą tyruose gundė.

15. Jis suteikė jiems, ko prašė, bet kartu siuntė ligas į jų būrį.

16. Pavydėjo jie Mozei stovykloje ir Viešpaties šventajam Aaronui.

17. Atsivėrusi žemė prarijo Dataną, palaidojo gaują Abiramo.

18. Užsidegė ugnis tarp jų, nedorėlius sudegino liepsna.

19. Jie pasidarė veršį prie Horebo ir garbino nulietą atvaizdą.

20. Jie iškeitė savo šlovę į pavidalą jaučio, ėdančio žolę.

21. Jie pamiršo savo gelbėtoją Dievą, kuris didelių dalykų Egipte padarė,

22. nuostabių darbų Chamo krašte, baisių dalykų prie Raudonosios jūros.

23. Dievas būtų juos sunaikinęs, jeigu ne Jo išrinktasis Mozė, stojęs užtarti juos prieš Dievą, kad Jo rūstybė jų nenubaustų.

24. Jie paniekino gerąją žemę, netikėjo Jo žodžiais,

25. palapinėse savo murmėjo, Viešpaties balso neklausė.

26. Jis tada pakėlė ranką, kad juos dykumoje sunaikintų,

27. jų vaikus išblaškytų tarp pagonių, po visas šalis išsklaidytų.

28. Jie Baal Peorui tarnavo, valgė mirusiems atnašaujamas aukas.

29. Šitaip jie savo darbais Viešpatį užrūstino, todėl maras paplito tarp jų.

30. Tik kai Finehasas pakilęs teismą įvykdė, liovėsi maras.

31. Tai buvo jam įskaityta teisumu per visas kartas.

32. Supykdė jie Viešpatį prie Meribos vandenų, ir Mozė dėl jų nukentėjo.

33. Jie taip apkartino jam dvasią, kad jis neapgalvotus žodžius kalbėjo savo lūpomis.

34. Jie nesunaikino tautų, kaip Viešpats jiems buvo įsakęs.

35. Jie su pagonimis susimaišė ir išmoko jų darbus daryti.

36. Jie stabams jų tarnavo, ir tie spąstais jiems virto.

37. Jie savo sūnus ir dukteris velniams aukojo,

38. liejo nekaltą kraują – savo sūnų ir dukterų kraują – aukodami Kanaano stabams; krauju buvo sutepta žemė.

39. Jie susiteršė savo darbais ir paleistuvavo savo poelgiais.

40. Tada užsidegė Viešpaties rūstybė prieš savo tautą, bjaurus Jam tapo Jo paveldas.

41. Atidavė juos pagonims, tie, kurie jų nekentė, valdė juos.

42. Juos spaudė priešai ir slėgė jų ranka.

43. Daug kartų Jis išlaisvino juos, bet jie neklausė Jo patarimų; dėl savo nedorybių jie buvo pažeminti.

44. Tačiau Viešpats atsižvelgė į jų priespaudą, išgirdęs jų šauksmą,

45. atsiminė jų labui savo sandorą. Jis gailėjosi jų, būdamas didžiai gailestingas.

46. Jis davė jiems rasti pasigailėjimą akyse tų, kurie išsivedė juos į nelaisvę.

47. Išgelbėk mus, Viešpatie, mūsų Dieve, ir surankiok tautose išblaškytus, kad dėkotume Tavo šventam vardui, girtumės Tavo šlove.

48. Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, nuo amžių ir per amžius! Visa tauta tesako: „Amen!“ Girkite Viešpatį!