Psalmynas 11 LBD

1. Choro vadovui. Dovydo. VIEŠPATYJE randu prieglobstį! Tad kaip drįstate man sakyti: „Paukšti, lėk į kalnus!

2. Juk štai nedorėliai deda strėlę ant templės, įtempia lanką, norėdami šauti iš pasalų į doros širdies žmones.

3. Kai viskas griūva, ką teisusis begali daryti?“

4. VIEŠPATIES šventumo būstas – jo šventykla. VIEŠPATIES sostas stovi danguje. Jo akys viską apžvelgia, jo įdėmus žvilgsnis tiria žmones.

5. VIEŠPATS ištiria teisųjį ir nedorėlį. Kas mėgsta smurtą, to jis nekenčia iš visos širdies.

6. Nedorėliams jis siųs žarijų ir sieros lietų, svilinanti vėtra bus jiems skirtoji taurė.

7. Juk teisus yra VIEŠPATS; jis myli teisius darbus, ir dorieji matys jo veidą.