Psalmynas 119 LBDKAN
1. א Laimingi, kurių kelias be priekaišto, kurie gyvena pagal VIEŠPATIES Įstatymą.
2. Laimingi, kas laikosi jo įsakų ir ieško jo visa širdimi,
3. nedaro nieko pikta, bet eina jo keliais.
4. VIEŠPATIE, tu davei savo įsakymus, kad jie būtų uoliai vykdomi.
5. O, kad būčiau tvirtas, laikydamasis tavo įstatų kelių!
6. Niekuomet nebūsiu sugėdintas, jei įsižiūrėsiu į visus tavo įsakymus.
7. Dora širdimi tave šlovinsiu, kai išmoksiu teisius tavo įsakus.
8. Laikysiuosi tavo įstatų, o tu niekada nepalik manęs!
9. ב Kaip gali jauni žmonės nepalūžti savo kelyje? – Laikydamiesi tavo žodžių.
10. Visa širdimi tavęs ieškau, neleisk man nuklysti nuo tavo įsakymų.
11. Branginu širdyje tavo žodį, kad tau nenusidėčiau.
12. Būk pašlovintas, VIEŠPATIE! Išmokyk mane savo įstatų.
13. Kartoju lūpomis visus tavo burnos sprendimus.
14. Džiaugiuosi tavo kelio įsakais kaip visais turtais.
15. Gilinuosi į tavo įsakymus ir įsižiūriu į tavo kelius.
16. Mėgaujuosi tavo įstatais, paisysiu tavo žodžio.
17. ג Būk dosnus savo tarnui, kad galėčiau gyventi, laikydamasis tavo žodžio.
18. Atmerk man akis, kad galėčiau suprasti tavo Įstatymo nuostabius vaisius.
19. Gyvenu tik kaip ateivis žemėje, tad neslėpk nuo manęs savo įsakymų.
20. Man širdis alpsta nuo ilgesio, dieną naktį ieškau tavo sprendimų.
21. Tu grasini įžūliesiems – prakeiktiesiems, kurie nuklysta nuo tavo įsakymų.
22. Išlaisvink mane nuo pajuokos ir užgaulių, nes laikausi tavo įsakų.
23. Nors didžiūnai suėjo ir sąmokslauja prieš mane, tavo tarnas rūpinsis tavo įstatais.
24. Tavo įsakai man žavūs, jie man patarėjai.
25. ב Parblokštas guliu dulkėse, tad atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
26. Kai parodžiau savo siekius, tu mane išklausei, tad mokyk mane savo įsakų.
27. Padėk man suprasti tavo įsakų kelią, ir aš žavėsiuosi tavo nuostabiais darbais.
28. Esu skausmo žudomas, tad palaikyk mane, kaip esi pažadėjęs.
29. Neleisk man eiti klystkeliais, būk geras man ir mokyk savo Įstatymo.
30. Pasirinkau ištikimybės kelią, mano kelrodis – tavo sprendimai.
31. Tvirtai laikausi tavo įsakų; neleisk man, VIEŠPATIE, patirti gėdos.
32. Bėgu tavo įsakymų keliu, nes tu man duodi imlią širdį.
33. ה Mokyk mane, VIEŠPATIE, savo įstatų kelio, ir jo laikysiuosi dieną naktį.
34. Suteik man įžvalgos laikytis tavo Įstatymo ir visa širdimi jam paklusti.
35. Vesk mane savo įsakymų taku, nes tai man labai rūpi.
36. Palenk mano širdį į savo įsakus, o ne į savanaudį pelną.
37. Nugręžk mano akis nuo to, kas tuščia, laikyk mane gyvą savo keliuose.
38. Laikykis man, savo tarnui, duoto pažado, pažado, kurį davei tavęs pagarbiai bijantiems.
39. Nugręžk nuo manęs užgaules, kurių bijausi, nes tavo sprendimai geri.
40. Juk žinai, kad ilgiuosi tavo įsakų, tad suteik man naują gyvenimą, nes tu esi teisus!
41. ז Tepasiekia mane, VIEŠPATIE, tavo gerumas, tavo išganymas, kaip esi pažadėjęs.
42. Tuomet galėsiu atsakyti mano užgauliotojams, nes tavo žodžiu pasitikiu.
43. Įgalink mane visados sakyti tiesą, nes mano viltis – tavo sprendimai.
44. Paklusiu tavo Įstatymui visados – per amžių amžius.
45. Eisiu erdviu keliu, nes ieškojau tavo įsakų.
46. Kalbėsiu apie tavo įsakus ir nesigėdinsiu karalių akivaizdoje.
47. Mėgaujuosi tavo įsakymais, nes juos myliu.
48. Gerbiu ir myliu tavo įsakymus, – gilinuosi į tavo įstatus.
49. ז Atmink savo pažadą man, savo tarnui, kuriuo davei man vilties.
50. Net kančioje esu paguostas, nes tavo pažadas mane gaivina.
51. Nors įžūlieji visados iš manęs šaiposi, nuo tavo Įstatymo nenusigręžiu.
52. Kai prisimenu senuosius tavo sprendimus, VIEŠPATIE, pasiguodžiu jais.
53. Kai matau nedorėlius, nepaisančius tavo Įstatymo, mane apima pyktis.
54. Tavo įstatai – mano giesmės šerdis, kur tik apsigyvenu.
55. Naktį atsimenu, VIEŠPATIE, tavo vardą ir paklūstu tavo Įstatymui.
56. Tai mano laimė, nes laikiausi tavo įsakų.
57. ח VIEŠPATS mano dalis; aš pasiryžau laikytis tavo žodžių.
58. Maldauju tave iš visos širdies, būk man gailestingas, kaip esi pažadėjęs!
59. Kai pergalvoju tavo kelius, kreipiu savo kojas į tavo įsakus.
60. Skubu nedelsdamas laikytis tavo įsakymų.
61. Nors nedorėlių virvės mane apipynė, tavo Įstatymo nemetu.
62. Vidurnaktį keliuosi tavęs šlovinti dėl tavo teisių sprendimų.
63. Esu pagarbiai tavęs bijančiųjų bičiulis, visų tų, kurie laikosi tavo įsakų.
64. Tavo gerumo, VIEŠPATIE, kupina žemė; mokyk mane savo įstatų.
65. ט Tu buvai geras man, savo tarnui, VIEŠPATIE, kaip buvai pažadėjęs.
66. Mokyk mane sveikos nuovokos ir pažinimo, nes pasitikiu tavo įsakymais.
67. Prieš nubaudžiamas nuklysdavau, bet dabar laikausi tavo įsakų.
68. Geras esi ir gera darai, tad mokyk mane savo įstatų.
69. Įžūlieji šmeižia mane melais, o aš visa širdimi laikausi tavo įsakų.
70. Jų širdis atbukusi ir nutukusi, o aš mėgaujuosi tavo Įstatymu.
71. Gera man, kad skyrei tokią bausmę – išmokti tavo įstatų.
72. Tavo duotas Įstatymas man brangesnis už tūkstantį aukso ir sidabro gabalų.
73. י Tavo rankos padarė mane ir sukūrė; padėk man suvokti, kad reikia mokytis tavo įsakymų.
74. Tavęs pagarbiai bijantieji matydami mane džiūgaus, kad aš sudėjau viltį į tavo žodį.
75. Žinau, VIEŠPATIE, kad teisūs tavo sprendimai ir kad dėl to mane nubaudei, jog esi ištikimas.
76. Tepaguodžia mane tavo gerumas, kaip savo tarnui esi pažadėjęs.
77. Tepasiekia mane tavo gailestingumas, kad būčiau gyvas, nes tavo Įstatymas man žavus.
78. Tebūna sugėdinti įžūlieji, nes melu jie nuskriaudė mane; o aš gilinsiuosi į tavo įsakus.
79. Tesueina pas mane pagarbiai tavęs bijantieji, visi tie, kurie žino tavo įsakus.
80. Tebūna mano širdis be ydos pagal tavo įstatus, kad nebūčiau sugėdintas.
81. כ Mano širdis ilgisi tavo išganymo, aš dedu viltį į tavo žodžius.
82. Akis pražiūrėjau, laukdamas, kas tavo žadėta, ir klausiu: „Kada mane paguosi?“
83. Nors tapau panašus į sutrešusį vynmaišį, tavo įstatų neužmiršau.
84. Kiek ilgai tavo tarnas turi kęsti? Kada pašauksi į teismą mano persekiotojus?
85. Įžūlieji iškasė man duobes; jie šaiposi iš tavo Įstatymo.
86. Visi tavo įsakymai man galioja; be priežasties esu persekiojamas, tad padėk man!
87. Nors jie beveik pribaigė mane žemėje, aš neapleidau tavo įsakų.
88. Dėl savo gerumo leisk man gyventi, idant laikyčiausi tavo duotų įsakų.
89. ל Tavo žodis, VIEŠPATIE, tveria amžinai, tvirtai stovi danguje.
90. Tavo ištikimybė trunka per visas kartas; tu padėjai į vietą žemę, ir ji tebestovi.
91. Visa tveria ligi šiol, kaip tavo nuspręsta, nes visa tarnauja tau.
92. Jeigu tavo Įstatymas nebūtų man džiaugsmo šaltinis, būčiau pražuvęs varge.
93. Per amžius neužmiršiu tavo įsakų, nes per juos išlaikei mane gyvą.
94. Tavo esu, tad gelbėk mane, nes aš neatsidžiaugiu tavo įsakais.
95. Nedorėliai kėsinasi mane pražudyti, bet aš gilinuosi į tavo įsakus.
96. Pamačiau, kad visi dalykai riboti, bet tavo įsakymas beribis.
97. מ O, kaip aš branginu tavo Įstatymą! Mąstau apie jį visą dieną.
98. Tavo įsakymas padaro mane išmintingesnį už priešus, nes jis nuolat su manimi.
99. Įgijau daugiau įžvalgos už savo mokytojus, nes tavo įsakai – mano užsiėmimas.
100. Įgijau daugiau supratimo už seniūnus, nes laikausi tavo įsakų.
101. Į jokį nedorą kelią kojos nekėliau, idant laikyčiausi tavo žodžio.
102. Nuo tavo sprendimų nenutolau, nes tu pats esi mano mokytojas.
103. Kokie malonūs tavo žodžiai mano gomuriui, saldesni už medų mano burnai!
104. Iš tavo įsakų įgyju išminties, todėl nekenčiu jokio sukto kelio.
105. נ Tavo žodis – žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui.
106. Laikysiuosi savo iškilmingos priesaikos paklusti tavo teisiems sprendimams.
107. Esu sielvarto baisiai nukamuotas; VIEŠPATIE, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
108. Priimk mano laisvas šlovės atnašas, VIEŠPATIE, ir mokyk mane savo įsakų.
109. Nors mano gyvastis nuolat pavojuje, tavo Įstatymo niekada neužmirštu.
110. Nedorėliai spendė man žabangus, bet nuo tavo įsakų nenukrypau.
111. Tavo įsakai – mano amžinas paveldas, nes jais žavisi mano širdis.
112. Širdimi stengiuosi vykdyti tavo įstatus amžinai, iki pat galo.
113. ס Nepakenčiu suktos širdies žmonių, bet myliu tavo Įstatymą.
114. Tu mano užuovėja ir skydas, mano viltis tavo žodyje.
115. Atstokite nuo manęs, piktadariai; aš laikysiuosi savo Dievo įsakymų.
116. Stiprink mane gyvenime, kaip esi pažadėjęs, neleisk mano vilčiai niekais nueiti.
117. Padėk man, kad būčiau saugus ir visada branginčiau tavo įstatus.
118. Tu atmeti visus, kurie nuklysta nuo tavo įstatų, nes suktos jų užmačios tuščios.
119. Atliekomis laikai visus žemės nedorėlius, todėl aš myliu tavo įsakus.
120. Iš tavo baimės šiurpas apima mano kūną, esu kupinas pagarbios baimės tavo sprendimams.
121. ע Dariau, kas teisinga ir teisu; tad nepalik manęs mano engėjams.
122. Laiduok savo tarno gerovę, neleisk įžūliems žmonėms manęs engti.
123. Akis pražiūrėjau, laukdamas tavo išganymo ir tavo teisaus pažado įvykdymo.
124. Elkis su savo tarnu pagal savo ištikimąją meilę ir mokyk mane savo įstatų.
125. Aš tavo tarnas, tad duok išminties, idant pažinčiau tavo įstatus.
126. Jau metas veikti VIEŠPAČIUI, nes tavo Įstatymas pažeidžiamas.
127. Tikrai aš myliu tavo įsakymus labiau už auksą, net už gryną auksą.
128. Tikrai aš tvarkau savo žingsnius pagal tavo įsakus ir nekenčiu jokio sukto kelio.
129. פ Nuostabūs tavo įsakai, todėl jų laikausi.
130. Tavo žodžių aiškinimas apšviečia, pamoko įžvalgos net neišmanėlius.
131. Atvira burna godžiai kvėpuoju, nes ilgiuosi tavo įsakymų.
132. Pažvelk į mane ir būk man maloningas, kaip visiems, kurie brangina tavo vardą.
133. Neleisk man suklupti, kaip esi pažadėjęs, ir niekada neleisk, kad pikta mane nugalėtų.
134. Atpirk mane nuo žmonių, kurie mane engia, kad laikyčiausi tavo įsakų.
135. Tešviečia tavo veidas tavo tarnui, temoko mane tavo įstatų.
136. Mano akys liejo ašarų upelius dėl to, kad žmonės nepaklūsta tavo Įstatymui.
137. צ Tu teisus, VIEŠPATIE, teisūs tavo sprendimai.
138. Tu išleidai teisius įsakus, jie nepajudinamai tvirti.
139. Mane apmaudas graužia lyg ugnis, nes mano priešai nepaiso tavo žodžių.
140. Koks tikras tavo pažadas! Tavo tarnas jį myli.
141. Nors esu menkutis ir niekinamas, tavo įsakų laikausi.
142. Tavo teisumas – amžinas teisumas, ir tavo Įstatymas – tiesa.
143. Nors vargas ir skausmas ištiko mane, tavo įsakymai mane žavi.
144. Tavo įsakai teisūs per amžius; padėk man suprasti, idant gyvenčiau.
145. ק Iš visos širdies šaukiu: išklausyk mane, VIEŠPATIE, ir aš paklusiu tavo įstatams!
146. Šaukiuosi tavęs: išgelbėk mane, ir aš laikysiuosi tavo įsakų.
147. Prieš aušrą keliuosi šauktis pagalbos, sudedu viltis į tavo pažadą.
148. Kiekvieną nakties sargybą mano akys sveikina, kai svarstau tavo žodį.
149. Kadangi tavo gerumas ištikimas, išgirsk mano balsą, VIEŠPATIE, išlaikyk mane gyvą, nes esi teisingas.
150. Artinasi tie, kurie į mane kėsinasi, nutolę nuo tavo Įstatymo.
151. Bet tu, VIEŠPATIE, esi arti, ir tavo įsakymai tikri.
152. Seniai apie tavo įsakus patyriau, kad tu juos skyrei būti per amžius.
153. ר Pažvelk į mano skausmą ir gelbėk mane, nes aš neužmiršau tavo Įstatymo.
154. Užstok mane ir atpirk, išgelbėk, kaip esi pažadėjęs.
155. Nedorėliai nebus išgelbėti, nes tavo įstatų jie neieško.
156. Didis tavo gailestingumas, VIEŠPATIE, tad išgelbėk mane, kaip esi pažadėjęs.
157. Turiu daug priešų ir engėjų, bet nuo tavo įsakų nenukrypau.
158. Žvelgiu į neištikimus žmones ir bjauriuosi, nes jie nesilaiko tavo žodžių.
159. Žiūrėk, kaip aš branginu tavo įsakus, tad išgelbėk mane, kaip tinka tavo gerumui.
160. Tiesa – tavo žodžio šerdis, kiekvienas tavo teisus sprendimas tveria amžinai.
161. ש Didžiūnai persekioja mane be priežasties, bet mano širdis pagarbiai žiūri į tavo žodžius.
162. Mėgaujuosi tavo žodžiu, kaip žmogus paėmęs didelį grobį.
163. Nekenčiu ir bjauriuosi melu, bet myliu tavo Įstatymą.
164. Šlovinu tave kasdien septynis kartus, nes teisūs tavo sprendimai.
165. Didi ramybė mylintiems tavo Įstatymą; jiems nėra suklupimo akmens.
166. Laukiu viltingai tavo išganymo, VIEŠPATIE, ir vykdau tavo įsakymus.
167. Laikausi tavo įsakų, nepaprastai juos branginu.
168. Laikausi tavo įsakų ir pamokymų, nes tu matai mano kelius.
169. ת Tepasiekia tave, VIEŠPATIE, mano šauksmas; padėk man suprasti, kaip esi pažadėjęs.
170. Tepasiekia tave mano maldavimas, išgelbėk mane pagal savo pažadą.
171. Iš mano lūpų veršis šlovės giesmė, nes tu mokai mane savo įstatų.
172. Mano liežuvis giedos apie tavo pažadą, nes teisūs visi tavo įsakymai.
173. Tebūna tavo ranka pasiruošusi man padėti, nes pasirinkau tavo įsakus.
174. Ilgiuosi tavo išganymo, VIEŠPATIE, ir žaviuosi tavo Įstatymu.
175. Leisk man gyventi ir tave šlovinti, tepalaiko mane tavo sprendimai.
176. Klajoju lyg paklydusi avis; surask savo tarną, nes aš neužmiršau tavo įsakymų.