Psalmynas 12 KBV

1. Viešpatie, gelbėk! Nyksta dievotieji, nebelieka ištikimųjų tarp žmonių vaikų.

2. Jie vienas kitam kalba tuštybes, lūpomis pataikauja ir kalba klastinga širdimi.

3. Viešpats sunaikins pataikaujančias lūpas, puikybės pilną liežuvį.

4. Jie sako: „Savo liežuviu mes nugalėsime, mūsų lūpos kalba už mus, kas mums viešpataus?“

5. „Dėl varguolio priespaudos, dėl vargšo dejonių dabar Aš pakilsiu, – sako Viešpats, – išgelbėsiu tą, kuris ilgisi mano pagalbos.“

6. Viešpaties žodžiai – tyri žodžiai, kaip liejykloje nuskaistintas sidabras, septynis kartus išvalytas.

7. Tu, Viešpatie, prižiūrėsi juos ir saugosi nuo šios kartos per amžius.

8. Visuose pakraščiuose gausu nedorėlių, kai išaukštinami niekam tikę žmonės.