Psalmynas 127 KBV

1. Jei Viešpats nestato namų, veltui vargsta statytojai. Jei Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargai.

2. Veltui keliatės prieš aušrą ir vargstate ligi vėlyvos nakties. Jūs valgote vargo duoną, o savo mylimajam Viešpats duoda miegą.

3. Štai Viešpaties dovana yra vaikai, įsčių vaisius – Jo atlyginimas.

4. Kaip strėlės karžygio rankoje, taip jaunystės sūnūs.

5. Palaimintas žmogus, turįs jų pilną strėlinę! Jie nebus sugėdinti, bet kalbės vartuose su priešu.