Psalmynas 129 KBV
1. Jie vargino mane nuo pat jaunystės, – tesako Izraelis, –
2. jie vargino mane nuo pat jaunystės, tačiau nenugalėjo.
3. Artojai ant mano nugaros arė, išvarydami ilgas vagas.
4. Bet teisusis Viešpats nedorėlių pančius sutraukė.
5. Tesusigėsta ir pasitraukia visi, kurie nekenčia Siono.
6. Tebūna jie kaip stogo žolė, kuri, dar neužaugusi, nuvysta;
7. pjovėjas nesurenka iš jos nė saujos, rišėjas – nė mažiausio pėdo.
8. Praeiviai, eidami pro šalį, nesako jiems: „Tepalaimina tave Viešpats. Mes laiminame tave Viešpaties vardu.“