Psalmynas 141 KBV

1. Viešpatie, Tavęs šaukiuosi, skubėk pas mane! Išklausyk mano balsą, kai Tavęs šaukiuosi.

2. Malda manoji kaip smilkalai į Tave tekyla, o pakeltos rankos tebūna kaip vakaro auka.

3. Viešpatie, prie mano burnos pastatyk sargybą, saugok mano lūpų duris.

4. Neleisk mano širdžiai nukrypti į pikta ir nedorėlių darbus pamilti. Tenevalgysiu aš jų skanėstų.

5. Tesudraudžia mane teisusis – tai bus malonė. Tegul bara jis, nes tai kaip brangus aliejus mano galvai. Bet aš meldžiuosi prieš jų nedorus darbus.

6. Kai jų teisėjai bus nublokšti nuo olos, jie girdės mano žodžius, nes jie švelnūs.

7. Kaip išariama ir išvagojama žemė, taip prie pragaro nasrų barstomi mūsų kaulai.

8. Viešpatie Dieve, į Tave žvelgia mano akys, Tavimi aš pasitikiu, neleisk mano sielai pražūti.

9. Saugok mane nuo man pastatytų žabangų, nuo nedorėlių kilpos.

10. Į savo kilpas nedorėliai patys tepakliūva, o aš laimingai praeisiu.