Psalmynas 142 KBV

1. Garsiai šaukiausi Viešpaties, garsiu balsu maldavau Viešpatį.

2. Išliejau priešais Jį savo skundą, sielvartą savo Jam atvėriau.

3. Kai manyje nusilpo mano dvasia, Tu žinojai mano kelią. Mano kelyje slaptai jie padėjo spąstus.

4. Apsidairęs aplinkui, mačiau, jog nėra nė vieno, kas mane pažintų. Neturėjau kur prisiglausti, niekam nerūpėjo mano gyvybė.

5. Tavęs, Viešpatie, šaukiausi, sakydamas: „Tu esi mano priebėga, Tu – mano dalis gyvųjų šalyje.“

6. Išgirsk mano šauksmą, nes esu labai suvargęs! Išgelbėk mane nuo persekiotojų, nes jie stipresni už mane.

7. Iš kalėjimo mane išvaduok, kad girčiau Tavo vardą. Tada susiburs aplink mane teisieji, kai padarysi man gera.