Psalmynas 142 LBDKAN

1. Dovydo maskilas. Malda jam būnant oloje.

2. Garsiai šaukiuosi VIEŠPATIES, balsiai maldauju VIEŠPATIES.

3. Savo skundą jam išlieju, išsakau savo kančią.

4. Kai visiškai nustoju drąsos, tu žinai mano kelią. Kelyje, kuriuo einu, mano priešai paspendė man žabangas.

5. Žiūriu į dešinę ir dairausi; neturiu draugo, kuris man padėtų, nėra kur rasti užuovėją, niekas manimi nesirūpina.

6. Šaukiuosi tavęs, VIEŠPATIE, sakau: „Tu mano užuovėja, visa, ką turiu gyvųjų šalyje“.

7. Klausykis mano pagalbos šauksmo, nes skęstu neviltyje! Gelbėk mane nuo priešų, nes man jie per stiprūs!

8. Išvesk mane iš kalėjimo, kad šlovinčiau tavo vardą! Teisieji bursis aplink mane vien dėl to, kad tu buvai man geras.