Psalmynas 17 KBV

1. Viešpatie, paklausyk teisiojo skundo, išgirsk mano šauksmą. Teišgirsta Tavo ausys maldą iš mano neklastingų lūpų.

2. Iš Tavęs teišeina man sprendimas, tegul Tavo akys mato teisybę.

3. Tu ištyrei mano širdį, aplankei mane naktį, išbandei mane ir nieko neradai. Aš nusprendžiau nenusidėti savo lūpomis.

4. Pagal Tavo lūpų žodžius, dirbdamas žmonių darbus, saugojausi naikintojo takų.

5. Palaikyk mane, einantį Tavo takais, kad mano kojos nepaslystų.

6. Šaukiausi Tavęs, nes Tu išklausysi mane, Dieve! Atkreipk į mane savo dėmesį, išgirsk mano žodžius.

7. Parodyk savo nuostabų gailestingumą, Tu, kuris savo dešine gelbsti nuo priešų Tavimi pasitikinčius.

8. Saugok mane kaip savo akies vyzdį, savo sparnų šešėlyje slėpk mane

9. nuo prispaudėjų, nuo mano mirtinų priešų, kurie supa mane.

10. Užvėrę savo aptukusias širdis, jie kalba išdidžiai savo lūpomis.

11. Kur tik einame, jie supa mus, įbedę akis stebi ir rengiasi žemėn parblokšti

12. kaip liūtas, tykantis grobio, kaip liūto jauniklis, kuris tupi pasislėpęs.

13. Kelkis, Viešpatie, pasitik juos ir partrenk; savo kardu išlaisvink mano sielą iš nedorėlių,

14. iš žmonių – savo ranka, Viešpatie; iš pasaulio žmonių, kurių atlygis tik šiame gyvenime, kurie pripildo savo pilvus Tavo gėrybių, jų vaikai sočiai privalgo, perteklių palikdami saviesiems vaikams.

15. Būdamas teisus, aš Tavo veidą regėsiu, pabudęs pasisotinsiu Tavo regėjimu.