Psalmynas 2 LBD

1. Kodėl niršta gentys, kodėl tautos veltui maištauja?

2. Žemės karaliai rengiasi mūšiui, ir valdovai išvien tariasi prieš VIEŠPATĮ ir jo pateptąjį:

3. „Veržkimės iš jų jungo grandinių ir nusikratykime jų pančių!“

4. Bet aukštybių soste sėdintis juokiasi; VIEŠPATS tyčiojasi iš jų.

5. Paskui jis prabyla jiems įniršęs, keldamas baimę savo pykčiu:

6. „Juk aš pasodinau soste savo karalių ant Siono, savo šventojo kalno!“

7. Aš paskelbsiu VIEŠPATIES įsaką. VIEŠPATS tarė man: „Tu mano sūnus, šiandien tave pagimdžiau.

8. Prašyk manęs, ir padarysiu tautas tavo valdomis, o visus žemės pakraščius – tavo nuosavybe.

9. Geležies skeptru gali joms kirsti, kaip molio indus į šukes daužyti“.

10. Tad supraskite, karaliai; būkite įspėti, žemės valdovai.

11. Tarnaukite VIEŠPAČIUI pagarbia baime, drebėdami

12. reikškite pagarbą, kad jis neįnirštų, ir kelyje nežūtumėte, nes jo pyktis ūmus. Laimingi, kurie prie jo glaudžias!