Psalmynas 25 LBD
1. Dovydo. א Į tave, VIEŠPATIE, keliu širdį.
2. ב Tavimi, mano Dieve, pasitikiu. Neleisk man būti sugėdintam, neleisk mano priešams džiūgauti.
3. ג Juk nė vienas nenueina niekais, kas tavimi pasitiki; nueina niekais neištikimieji, lengvabūdžiai.
4. ד Parodyk man savo kelius, VIEŠPATIE, pamokyk mane apie savo takus.
5. ה Vesk mane savo tiesa ir mokyk mane, nes esi Dievas, mano Gelbėtojas. ו Tavimi visados pasitikiu.
6. ז Neužmiršk, VIEŠPATIE, savo gailestingumo ir ištikimosios meilės; jie tokie pat seni kaip laikas.
7. ח Mano jaunystės nuodėmes ir kaltes užmiršk; savo ištikima meile dėl savo gerumo atmink mane, VIEŠPATIE!
8. ט VIEŠPATS teisus ir geras, todėl jis klystančius moko kelio.
9. י Jis veda kukliuosius teisingu taku ir moko juos savo kelio.
10. כ Visi VIEŠPATIES takai – tai ištikimoji meilė ir tiesa visiems, kurie laikosi jo Sandoros ir paklūsta jo įsakams.
11. ל Dėl savo vardo, VIEŠPATIE, atleisk mano kaltę, nors ji ir didžiulė.
12. מ Kas tik pagarbiai bijo VIEŠPATIES, tas sužino iš jo taką, kuriuo eiti turėtų.
13. נ Jis pats gyvens laimingai, ir jo vaikai paveldės žemę.
14. ס VIEŠPATS – pagarbiai jo bijančių draugas, patvirtinantis savo Sandorą.
15. ע Mano akys visada nukreiptos į VIEŠPATĮ, nes jis išpainios mano kojas iš pinklių.
16. פ Atsigręžk į mane ir būk man gailestingas, nes aš vienišas ir nuskurdęs.
17. צ Palengvink man širdies rūpesčius ir išgelbėk mane iš mano vargų.
18. ק Pažvelk į mano skurdą ir kančią ir atleisk visas mano nuodėmes.
19. ר Pasižiūrėk, kiek daug mano priešų ir kaip baisiai jie manęs nekenčia.
20. ש Apsaugok mano gyvastį ir išgelbėk mane, neleisk man nusivilti, nes pas tave ieškau užuovėjos.
21. ת Gerumas ir dorumas tepalaiko mane, nes tavimi, VIEŠPATIE, pasitikiu.
22. O Dieve, atpirk Izraelį iš visų jo vargų!