Psalmynas 44 LBD

1. Choro vadovui. Koracho sūnų maskilas.

2. Dieve, savo ausimis girdėjome – tėvai mums papasakojo apie didžius darbus, kuriuos padarei jų laikais, senovės dienomis.

3. Tu savo ranka išvarei tautas, o juos pasodinai; ištikai nelaime kitas tautas, o savąją apdovanojai sėkme.

4. Juk ne savo kalaviju jie paėmė kraštą, ne jų ranka padarė juos pergalingus, o tavo dešinė, tavo petys ir Artumas, nes tu juos mylėjai.

5. Tu mano Karalius ir mano Dievas, tu suteiki pergalę savo Jokūbui.

6. Per tave atmušame priešus, tavo vardu trempiame užpuolikus.

7. Juk ne savo lanku aš pasitikiu, nė mano kalavijas neneša man pergalės,

8. bet tu išgelbėjai mus nuo priešų, nugalėjai tuos, kurie mūsų nekenčia.

9. Dievu mes nuolat didžiuojamės ir tavo vardą be perstojo šloviname. Sela.

10. O dabar mus atstūmei, užtraukei gėdą, nebežygiuoji daugiau su mūsų kariuomene į mūšį.

11. Tu privertei mus bėgti nuo priešų, mūsų užpuolikai mus plėšia kiek norėdami.

12. Tu paženklinai mus kaip avis pjovimui, išblaškei mus tautose.

13. Tu pardavei savo tautą už niekus, neturėjai pelno juos pardavęs.

14. Tu išstatei mus kaimynų pajuokai, visų aplinkinių paniekai ir pasityčiojimui.

15. Tu padarei mus pašaipos priežodžiu pagonims, pajuokos daiktu tautoms.

16. Nuolatos jaučiu savo negarbę, iš gėdos rausta man veidas

17. nuo dergiančių užgauliotojo žodžių, nuo kerštingų priešo žvilgsnių.

18. Visa tai mus užgriuvo, nors mes tavęs neužmiršome, nei buvome neištikimi tavo Sandorai.

19. Mūsų širdis nenusigręžė, nė mūsų žingsniai nenukrypo nuo tavo kelio,

20. nors palikai mus bejėgius šakalų lindynėje ir apgaubei mirtina tamsa.

21. Jei būtume užmiršę savo Dievo vardą ar tiesę rankas į svetimą dievą,

22. argi Dievas būtų to neatidengęs? Juk jis žino širdies paslaptis!

23. Juk dėl tavęs mes esame nuolat žudomi, su mumis elgiamasi kaip su pjovimui skirtomis avimis.

24. Atsibusk, VIEŠPATIE! Kodėl miegi? Kelkis, neatmesk mūsų amžinai!

25. Kam slepi savo veidą? Kodėl užmiršti mūsų skurdą ir priespaudą?

26. Juk mes gulime kniūbsti dulkėse ir nebegalime pakilti nuo žemės.

27. Pakilk, ateik mums padėti, atpirk mus dėl savo ištikimosios meilės!