Psalmynas 45 LBD

1. Choro vadovui. „Lelijų“ melodija. Koracho sūnų maskilas. Meilės giesmė.

2. Širdis man tvinsta kilniais žodžiais, kai dedu šias eiles karaliui; mano liežuvis – kaip įgudusio rašytojo plunksna.

3. Tu viršiji visus vyrus savo grožiu, tavo kalba sklidina malonės. Taip Dievas suteikė tau amžiną palaiminimą!

4. Karžygy, sekis kalaviją prie juosmens savo garbėje ir didybėje!

5. Savo didybėje žygiuok pergalingai ginti tiesos ir teisumo. Tavo dešinė tepamoko tave nuostabių darbų!

6. Útrios tavo strėlės; jos perveria karaliaus priešų širdį, ir tautos puola tau prie kojų.

7. Tavo sostas, Dieve, išsilaikys per amžių amžius, tavo karališkasis skeptras – teisingumo skeptras.

8. Tu brangini, kas teisu, ir nekenti, kas nedora. Todėl Dievas, tavo Dievas, patepė tave džiaugsmo aliejumi labiau negu tavo bendrus.

9. Tavo drabužiai kvepia mira, alaviju ir kasija. Iš dramblio kaulu išpuoštų rūmų stygų garsai tave linksmina.

10. Tarp tavo dvaro didžiūnių yra karalaičių, tavo sosto dešinėje stovi karalienė, papuošta auksu iš Ofyro.

11. Klausykis, dukterie, įsidėmėk ir įsiklausyk, užmiršk savo tautą ir tėvo namus.

12. Karalius trokš tavo grožio, nes jis tavo viešpats, tad turi jam paklusti.

13. Tyro žmonės neša tau dovanas, šalies turtuoliai stengsis tau įtikti

14. visokiais turtais. Karalaitė – rūmuose; kokia ji graži! Jos apdaras aukso siūlais išsiuvinėtas.

15. Savo spalvingu apdaru apsitaisiusi ji vedama į vidų pas karalių; pamergės – jos draugių palyda – atvedamos prie tavęs.

16. Lydimos džiūgavimų ir krykštavimų, jos įeina į karaliaus rūmus.

17. Tau tėvus atstos tavo sūnūs; tu padarysi juos didžiūnais visoje žemėje.

18. Garsinsiu tavo vardą per kartų kartas, todėl tautos girs tave per amžių amžius.