Psalmynas 49 KBV

1. Išgirskite visos tautos! Klausykitės visi pasaulio gyventojai:

2. prastuoliai ir kilmingieji, turtuoliai ir vargšai!

3. Savo burna skelbsiu išmintį; mano širdies apmąstymai – išmanymas.

4. Aš klausysiuos patarlių, skambant arfai įminsiu mįslę.

5. Ko gi man nelaimės dienomis bijoti, kai priešai klastingi apninka,

6. kurie savo turtais pasitiki ir giriasi gausiais savo lobiais?

7. Nė vienas žmogus negalės išpirkti savo brolio nei Dievui duoti išpirką už jį.

8. Didelė kaina už sielos išpirkimą – tiek niekad neturėsi,

9. kad galėtum amžinai gyventi ir nematytum sugedimo.

10. Matysi, kaip išminčiai miršta, kvailiai ir paikieji žūsta, palikdami turtus kitiems.

11. Jie nori, kad jų namai pasiliktų per amžius, jų buveinės – kartų kartoms, savo vardais jie pavadina žemes.

12. Net ir garbingas žmogus neišlieka: jis panašus į galviją, kuris pražūsta.

13. Toks yra kvailai pasitikinčiųjų likimas ir galas jų pasekėjų, kurie jiems pritaria.

14. Mirtis juos ganys kaip avis. Josios buveinei jie skirti ir į ją nužengs. Jų kūnas sunyks, pavidalas sudūlės; mirusiųjų buveinė bus jų namai.

15. Tačiau Dievas iš kapo išpirks mano sielą, Jis priims mane.

16. Nesijaudink, jei kas praturtėja ir jo namų garbė padidėja.

17. Juk mirdamas jis to nepasiims, garbė nepalydės jo.

18. Nors gyvendamas jis tarsis esąs laimingas, kiti jį dėl sėkmės girs,

19. tačiau jis nužengs pas savo tėvų kartą ir šviesos neregės per amžius.

20. Žmogus, kuris yra gerbiamas, bet neturi supratimo, yra panašus į galviją, kuris pražus.