Psalmynas 51 LBD

1. Choro vadovui. Dovydo psalmė,

2. atėjus pas jį pranašui Natanui po jo nusidėjimo su Batšeba.

3. Pasigailėk manęs, Dieve, iš savo gerumo; iš savo begalinio gailestingumo sunaikink mano maištingus darbus.

4. Kaskart nuplauk mano kaltę, apvalyk mane nuo mano nuodėmės!

5. Savo maištingus darbus aš gerai pažįstu, ir mano nuodėmė man nuolat prieš akis.

6. Tau nusidėjau, tiktai tau, ir padariau, kas pikta tavo akyse. Tad esi teisus, kai mane kaltini, ir teisingas, kai savo teisme mane pasmerki.

7. Aš gimęs su kalte, ir mano motina mane pradėjo su nuodėme.

8. Tu trokšti tiesos ir nuoširdumo, todėl mokyk mane išminties ligi širdies gelmių.

9. Apvalyk mane yzopu, ir būsiu švarus, nuplauk mane, ir būsiu baltesnis už sniegą.

10. Leisk man išgirsti džiaugsmo ir linksmybės žinią, ir kaulai, kuriuos išvarginai, tepradžiunga.

11. Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių ir panaikink visas mano kaltes.

12. Sukurk man tyrą širdį, Dieve, ir atnaujink manyje ištikimą dvasią.

13. Nevaryk manęs nuo savo Artumo, nenuimk nuo manęs savo dvasios šventos.

14. Leisk man vėl džiaugtis tavo išganymu, tepalaiko mane nori̇̀ dvasia.

15. Mokysiu nedorėlius tavo kelių̃, ir nusidėjėliai sugrįš pas tave.

16. Išlaisvink mane iš kraujo kaltės, Dieve, mano išganymo Dieve, ir mano liežuvis mėgausis tavo teisumu.

17. Viešpatie, praverk mano lūpas, ir mano burna skelbs tavo šlovę.

18. Juk aukomis tu nesigėri; jei atnašaučiau deginamąją auką, tu jos nepriimtum.

19. Tikra auka Dievui – susigraudinusi dvasia; tu, Dieve, nepaniekinsi širdies, susigraudinusios ir atgailaujančios.

20. Būk dosnus Sionui iš savo gerumo, ir tebūna atstatytos Jeruzalės sienos.

21. Tada tau patiks teisios aukos, deginamosios atnašos ir deginamosios aukos, tada jaučiai bus atnašaujami ant tavo aukuro.