Psalmynas 57 LBDKAN

1. Choro vadovui. „Nesunaikink“ melodija. Dovydo miktamas, jam pabėgus nuo Sauliaus į olą.

2. Pasigailėk manęs, Dieve, pasigailėk manęs, nes pas tave ieškau prieglobsčio. Tavo sparnų ūksmėje ieškau užuovėjos, kol praeis šėlstančios audros.

3. Šaukiuosi Dievo Aukščiausiojo, Dievo, kuris manimi rūpinasi.

4. Tesiunčia jis pagalbą iš dangaus ir teišgelbsti mane; tesugėdina tuos, kurie mane mindo. Sela. Tesiunčia Dievas savo gerumą ir ištikimybę.

5. Guliu kniūbsčias tarp priešų lyg ryjančių liūtų; jų dantys – ietys ir strėlės, o jų liežuviai – aštrūs kalavijai.

6. Parodyk savo didybę aukštai danguje, Dieve, ir savo šlovę visai žemei!

7. Jie paspendė pinkles po mano kojomis, norėdami mane pagauti; jie man iškasė duobę, bet patys į ją įkrito. Sela.

8. Mano širdis ištikima, Dieve; mano širdis ištikima; giedosiu ir šlovinsiu tave!

9. Pabusk, mano siela! Pabuskite, arfa ir lyra! Aš pažadinsiu aušrą.

10. Tautose dėkosiu tau, Viešpatie, giedosiu tau šlovės giesmę tarp pagonių.

11. Juk tavo gerumas didis kaip dangus, o ištikimybė siekia debesis.

12. Parodyk savo didybę aukštai danguje, Dieve, ir savo šlovę visoje žemėje!