Psalmynas 58 LBD

1. Choro vadovui. „Nesunaikink“ melodija. Dovydo miktamas.

2. Argi iš tikrųjų, galingieji, jūs nusprendžiate, kas teisu? Argi sąžiningai teisiate žmones?

3. Ne! Širdyje sumanote, kas nedora, rankomis dalijate smurtą žemėje.

4. Nuo pat kūdikystės nedorėliai neištikimi, nuo pat gimimo dienõs išklysta iš kelio ir meluoja.

5. Jų nuodai – kaip nuodai gyvačių, kaip kurčiõs, ausis užsikimšusios angies,

6. kuri nebegirdi kerėtojų balso ar įgudusio gyvačių žavėtojo kerų.

7. Dieve, sutrupink jiems dantis burnoje; VIEŠPATIE, išrauk liūtams iltis!

8. Teišnyksta jie lyg senkantis vanduo; įtempus jiems lanką, teatbunka jų strėlės.

9. Tebūna jie lyg sraigė, supliūkštanti purve, lyg negyvas gimęs, saulės niekada nematęs kūdikis.

10. Nelauktai lyg erškėčių krūmą ar usnis tenusiaubia juos viesulas.

11. Teisieji džiaugsis, matydami pelnytą bausmę; jie mazgosis kojas nedorėlių krauju.

12. Žmonės sakys: „Tai atlygis teisiesiems; iš tikrųjų yra Dievas, kuris teisia žemę!“