Psalmynas 68 LBD

1. Choro vadovui. Dovydo psalmė. Giesmė.

2. Pakyla Dievas, išsisklaido jo priešai; bėga nuo jo veido tie, kurie jo neapkenčia.

3. Kaip blaškomi dūmai jie pradingsta; kaip prieš ugnį tirpstantis vaškas nedorėliai pražūva prieš Dievą.

4. O teisieji linksminasi; jie džiūgauja Dievo Artume, jie laimingi ir krykštauja iš džiaugsmo.

5. Giedokite Dievui, giedokite šlovės giesmes jo vardui; aukštinkite tą, kuris joja ant debesų, kurio vardas yra VIEŠPATS; džiūgaukite jo Artume.

6. Našlaičių tėvas ir našlių gynėjas – tai Dievas savo šventoje buveinėje.

7. Dievas duoda benamiams namus, išlaisvina kalinius gyvus ir sveikus; o maištingieji lieka gyventi dykynėje.

8. Dieve, kai tu vedei savo tautą, kai žygiavai per dykumą, Sela

9. žemė drebėjo, dangus prapliupo lietumi Artume Dievo, Sinajaus Dievo, Artume Dievo, Izraelio Dievo.

10. Siuntei gausų lietų, Dieve, atgaivinai savo nualintą paveldą;

11. tavo žmonės ten rado namus; iš savo gerumo, Dieve, tu pasirūpinai vargstančiais.

12. VIEŠPATS ištaria žodį, ir didis būrys moterų neša gerą žinią:

13. „Bėga, bėga kariuomenių karaliai! Moterys namie dalijasi grobiu,

14. nors jos likosi tarp avidžių, balandžio pasidabruotais sparnais, geriausiu auksu paauksuotomis jo plunksnomis.

15. Visagaliui ten blaškant karalius, krito sniegas ant Calmono kalno“.

16. O didingasis kalne, Bašano kalne, daugelio viršūnių kalne, Bašano kalne!

17. Daugelio viršūnių kalne, kodėl žvairuoji į kalną, kurį Dievas išsirinko savo buveine ir kuriame VIEŠPATS gyvens amžinai?

18. Dievo kovos vežimų dusyk po dešimt tūkstančių – tūkstančių tūkstančiai; VIEŠPATS žygiuoja iš Sinajaus į šventąją vietą.

19. Tu kopei į aukštąjį kalną, vedeisi belaisvius su palyda ir priėmei dovanas iš žmonių, net iš tų, kurie maištauja. VIEŠPATS Dievas ten gyvens!

20. Tebūna pagarbintas Viešpats! Kasdien jis neša mūsų naštas, Dievas – mūsų išganymas. Sela.

21. Mūsų Dievas yra Dievas, kuris išgano; jis VIEŠPATS, mūsų Viešpats, kuris gelbsti mus nuo mirties.

22. Dievas sutrupins savo priešams galvas, gauruotą pakaušį einančio savo kaltės keliais.

23. VIEŠPATS tarė: „Parvesiu juos iš Bašano, parvesiu juos iš jūros gelmių,

24. kad tu galėtumei braidyti jų kraujyje ir kad tavo šunys prisilaižytų jo iki soties“.

25. Dieve, visi mato tavo pergalės eitynes, Dievo, mano Karaliaus, žygiavimą į savo šventovę.

26. Giesmininkai priekyje, muzikantai gale, tarp jų merginos muša būgnelius su žvangučiais.

27. „Susirinkę į sueigą, garbinkite Dievą – VIEŠPATĮ, kurie esate iš Izraelio šaltinio!“

28. Antai Benjamino žmonės, mažiausia kiltis, juos veda; Judo didžiūnai savo būryje, Zabulono vadai, Naftalio didikai.

29. Siųsk, Dieve, savo jėgą, jėgą, Dieve, kurią parodei dėl mūsų

30. iš savo šventovės Jeruzalėje, kur karaliai neša tau dovanas.

31. Drausk nendrių laukinį žvėrį, drausk tautas, tą stiprių jaučių ir veršių bandą, kol ateis gūždamiesi su sidabro luitais. Išblaškyk tautas, kurios džiaugiasi karais!

32. Nešini duoklėmis ateis iš Egipto, Kušas atskubės su dovanomis Dievui.

33. Visų tautų žmonės, giedokite Dievui, giedokite šlovės giesmę Viešpačiui, Sela

34. kuris joja dangaus skliautu, sukurtu pasaulio pradžioje. Štai griaudžia jo balsas – galingas balsas:

35. „Pripažinkite Dievo galybę!“ Jo didybė gaubia Izraelį, o jo galybė – dangaus skliaute.

36. Pagarbią baimę kelia savo šventovėje Dievas, Izraelio Dievas; jis teikia galybę ir jėgą tautai. Žmonės, garbinkite Dievą!