Psalmynas 77 LBD

1. Choro vadovui. Pagal Jedutūną. Asafo psalmė.

2. Mano balsas kyla pas Dievą, aš garsiai šaukiuosi; mano balsas kyla pas Dievą, kad jis mane išgirstų.

3. Savo nelaimės dieną meldžiuosi Viešpačiui; visą naktį nepailsdamas tiesiu rankas, bet mano širdis neranda paguodos.

4. Prisimenu Dievą ir vaitoju; kai pamąstau, prarandu viltį. Sela.

5. Tu man neleidi sudėti akių; aš taip susirūpinęs, kad nebeištariu žodžio.

6. Mąstau apie senovės dienas, seniai praėjusius metus.

7. Naktis praleidžiu kalbėdamasis su savimi; mąstau ir klausiu savęs:

8. „Argi amžinai atmes mus Viešpats ir niekados mums nebebus maloningas?

9. Nejau jis nustos mus mylėjęs ir amžinai liks neįvykdytas jo pažadas?

10. Argi užmiršo Dievas, kaip pasigailėti, ir pykčio įniršyje nutildė savo gailestingumą?“ Sela.

11. Tuomet tariau: „Mano kaltė, kad pasikeitė Aukščiausiojo dešinė“.

12. Mąstau apie VIEŠPATIES darbus; taip, atsimenu ankstesnius tavo stebuklus.

13. Apmąstau visus tavo darbus ir apsvarstau tavo veiksmus.

14. Visa, ką darai, Dieve, yra šventa. Kuris dievas yra toks didis kaip Dievas?

15. Tu esi Dievas, darantis nuostabius darbus; tu savo galybę apreiškei tautoms.

16. Galingu mostu atpirkai savo tautą, Jokūbo ir Juozapo vaikus. Sela.

17. Vandenys pamatė tave, Dieve, vandenys pamatė tave ir pabūgo, net jūros gelmės drebėjo.

18. Debesys prapliupo lietumi, padangės aidėjo griausmais, visur žaibavo tavo strėlės.

19. Tavo perkūnas dardėjo lyg ratai, tavo žaibai apšvietė pasaulį; žemė drebėjo ir purtėsi.

20. Tavo kelias ėjo per jūrą, tavo takas – per galingus vandenis, tavo pėdos buvo nematomos.

21. Tu vedei savo tautą lyg kaimenę Mozės ir Aarono rankomis.