Apreiškimas 19 KBV

1. Paskui aš girdėjau danguje galingą didžiulės minios balsą, skelbiantį: „Aleliuja! Išgelbėjimas, šlovė, garbė ir galybė priklauso Viešpačiui, mūsų Dievui,

2. nes tikri ir teisingi Jo teismai! Jis nuteisė didžiąją paleistuvę, kuri suteršė žemę savo ištvirkavimu; Jis atkeršijo už savo tarnų kraują, pralietą jos rankomis.“

3. Ir dar kartą jie skelbė: „Aleliuja! Jos dūmai rūks per amžių amžius!“

4. Dvidešimt keturi vyresnieji ir keturios būtybės parpuolė ir pagarbino Dievą, sėdintį soste, sakydami: „Amen! Aleliuja!“

5. O nuo sosto nuskambėjo balsas: „Šlovinkite mūsų Dievą, visi Jo tarnai ir tie, kurie bijote Jo, maži ir dideli!“

6. Ir išgirdau tarsi gausios minios balsą, lyg daugybės vandenų šniokštimą ar galingų griaustinių dundėjimą, skelbiant: „Aleliuja! Užviešpatavo Viešpats Dievas, Visagalis.

7. Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime Jam šlovę, nes atėjo Avinėlio vestuvės ir Jo nuotaka pasiruošė!“

8. Jai buvo duota apsirengti spindinčia, tyra drobe, o ta drobė – tai šventųjų teisūs darbai.

9. Ir angelas sako man: „Rašyk: „Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį.“ Jis pridūrė: „Šie žodžiai yra tikri Dievo žodžiai!“

10. Aš puoliau jam po kojų, norėdamas jį pagarbinti, bet jis man pasakė: „Žiūrėk, kad to nedarytum! Aš esu tarnas, kaip tu ir broliai, kurie turi Jėzaus liudijimą. Dievą garbink! Nes Jėzaus liudijimas yra pranašystės dvasia.“

11. Ir aš išvydau atvirą dangų, ir štai pasirodė baltas žirgas. Ant jo sėdėjo raitelis vardu Ištikimasis ir Teisusis; Jis teisingai teisia ir kovoja.

12. Jo akys švietė kaip ugnies liepsna, o ant Jo galvos daug diademų ir įrašytas vardas, kurio niekas nežino, tik Jis pats.

13. Jis apsirengęs kraujyje permirkusiu drabužiu, ir Jo vardas – Dievo žodis.

14. Paskui Jį sekė dangaus kariaunos pulkai ant baltų žirgų, apsivilkę tyros baltos drobės drabužiais.

15. Iš Jo burnos ėjo aštrus kalavijas, kuriuo Jis ištiks tautas. Jis valdys jas geležine lazda. Jis mina visagalio Dievo įniršio ir rūstybės vyno spaustuvą.

16. Ant Jo drabužio ir ant strėnų užrašytas vardas: „Karalių Karalius ir viešpačių Viešpats.“

17. Aš regėjau angelą, stovintį saulėje. Jis garsiai šaukė, kviesdamas visus paukščius, skrendančius dangaus viduriu: „Skriskite šen, į didžiojo Dievo pokylį,

18. ir leskite kūnus karalių, karo vadų, galiūnų, žirgų, raitelių, visų laisvųjų ir vergų, mažų ir didelių!“

19. Ir išvydau žvėrį ir žemės karalius bei jų kariuomenes, susirinkusias kovoti su Sėdinčiuoju ant žirgo ir Jo kariuomene.

20. Žvėris buvo sugautas, o kartu su juo netikrasis pranašas, jo akyse daręs ženklus ir jais klaidinęs žmones, kurie buvo priėmę žvėries ženklą ir garbino jo atvaizdą. Jiedu gyvi buvo įmesti į ugnies ežerą su degančia siera.

21. O visi kiti buvo užmušti kalaviju, einančiu iš raitelio burnos. Ir visi paukščiai prisilesė jų lavonų.