Apreiškimas 5 KBV

1. Ir aš mačiau soste Sėdinčiojo dešinėje knygos ritinį, prirašytą iš vidaus ir iš išorės, užantspauduotą septyniais antspaudais.

2. Ir pamačiau galingą angelą, skelbiantį garsiu balsu: „Kas yra vertas atversti knygą ir nuplėšti nuo jos antspaudus?!“

3. Bet niekas nei danguje, nei žemėje, nei po žeme negalėjo atversti knygos nė pažiūrėti į ją.

4. Ir aš garsiai raudojau, kad neatsirado verto atversti ir skaityti knygą ar pažiūrėti į ją.

5. Tada vienas iš vyresniųjų man tarė: „Neverk! Štai nugalėjo liūtas iš Judo giminės, Dovydo atžala, kad atverstų knygą ir nuplėštų septynis jos antspaudus.“

6. Ir pamačiau – štai sosto ir keturių būtybių bei vyresniųjų viduryje stovėjo Avinėlis, tarytum užmuštas, turintis septynis ragus ir septynias akis, kurios yra septynios Dievo Dvasios, siųstos į visą žemę.

7. Jis priėjo ir paėmė knygą iš soste Sėdinčiojo dešinės.

8. Kai Jis paėmė knygą, keturios būtybės ir dvidešimt keturi vyresnieji parpuolė prieš Avinėlį, kiekvienas laikydamas rankose arfą ir aukso indus, pilnus smilkalų, tai yra šventųjų maldų.

9. Ir jie giedojo naują giesmę, skelbdami: „Vertas esi paimti knygą ir atplėšti jos antspaudus, nes buvai užmuštas ir atpirkai Dievui savo krauju mus iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių.

10. Ir iš mūsų padarei mūsų Dievui karalystę bei kunigus, ir mes viešpatausime žemėje.“

11. Aš pažvelgiau ir išgirdau balsus daugybės angelų aplinkui sostą, būtybių ir vyresniųjų; jų skaičius buvo miriadų miriadai ir tūkstančių tūkstančiai.

12. Jie skelbė garsiu balsu: „Vertas Avinėlis, kuris buvo užmuštas, priimti galybę ir turtus, ir išmintį, ir stiprybę, ir pagarbą, ir šlovę, ir palaiminimą!“

13. Ir girdėjau, kaip visi kūriniai, esantys danguje, žemėje, po žeme ir jūroje, ir visa, kas juose yra, skelbė: „Sėdinčiajam soste ir Avinėliui tebūnie palaiminimas ir pagarba, ir šlovė, ir valdžia per amžių amžius!“

14. Keturios būtybės sakė: „Amen!“, o dvidešimt keturi vyresnieji puolė ant žemės ir pagarbino Gyvenantįjį per amžių amžius.