Romiečiams 2 KBV

1. Esi nepateisinamas, kad ir kas būtum, žmogau, kuris teisi kitą. Juk teisdamas kitą, pasmerki save, nes ir pats tai darai, už ką teisi.

2. Mes žinome, kad Dievas teisingai teis tuos, kurie tokius nusikaltimus daro.

3. Nejaugi manai, žmogau, pats taip darydamas ir teisdamas taip darančius, išvengsiąs Dievo teismo?!

4. Kaip drįsti niekinti Jo gerumo, pakantumo ir kantrumo turtus? Ar nesupranti, kad Dievo gerumas skatina tave atgailauti?

5. Deja, savo užkietėjimu bei neatgailaujančia širdimi tu pats sau kaupi rūstybę Dievo rūstybės ir Jo teisingo teismo apreiškimo dienai.

6. Jis kiekvienam atmokės pagal jo darbus:

7. tiems, kurie, ištvermingai darydami gera, ieško šlovės, garbingumo ir nemirtingumo, – amžinuoju gyvenimu,

8. o išpuikėliams, kurie nepaklūsta tiesai, bet yra pasidavę neteisumui, – pykčiu ir rūstybe.

9. Sielvartas ir suspaudimas sielai kiekvieno žmogaus, kuris daro bloga, pirma žydo, paskui graiko.

10. Ir šlovė, pagarba bei ramybė kiekvienam, kuris daro gera, pirma žydui, paskui graikui.

11. Juk Dievas nėra šališkas.

12. Visi, kurie nusidėjo, neturėdami įstatymo, pražus be įstatymo, o visi, kurie nusidėjo, turėdami įstatymą, bus nuteisti pagal įstatymą.

13. Ne įstatymo klausytojai teisūs Dievo akyse, bet įstatymo vykdytojai bus išteisinti.

14. Kai jokio įstatymo neturintys pagonys iš prigimties vykdo įstatymo reikalavimus, tada jie – neturintys įstatymo – patys sau yra įstatymas.

15. Jie parodo, kad įstatymo reikalavimai įrašyti jų širdyse, ir tai liudija jų sąžinė bei mintys, kurios tai kaltina, tai teisina viena kitą.

16. Aną dieną Dievas per Jėzų Kristų teis žmonių slėpinius, kaip sako mano skelbiama Evangelija.

17. Štai tu vadiniesi žydas, pasikliauji įstatymu ir giriesi Dievu.

18. Tu žinai Jo valią ir, įstatymo pamokytas, išmanai, kas geriau.

19. Įsitikinęs, kad esi aklųjų vadovas, šviesa tamsoje esantiems,

20. neišmanančių mokytojas, kūdikių auklėtojas, turįs įstatyme išreikštą pažinimą ir tiesą.

21. Tai kodėl tu, mokydamas kitus, nepamokai pats savęs? Kodėl, skelbdamas, kad negalima vogti, pats vagi?

22. Sakydamas nesvetimauti, pats svetimauji? Bjaurėdamasis stabais, pats apiplėši šventyklas?

23. Giriesi įstatymu, o paniekini Dievą, laužydamas įstatymą?

24. Juk parašyta: „Dėl jūsų piktžodžiauja Dievo vardui pagonys.“

25. Apipjaustymas, tiesa, naudingas, jei vykdai įstatymą. O jeigu esi įstatymo laužytojas, tavo apipjaustymas tampa neapipjaustymu.

26. Taigi, kai neapipjaustytas žmogus laikosi įstatymo reikalavimų, ar jo neapipjaustymas nebus įskaitytas apipjaustymu?

27. Ar nuo gimimo neapipjaustytas kūne, bet vykdantis įstatymą nepasmerks tavęs, kuris laužai įstatymą, turėdamas jo raidę ir apipjaustymą?

28. Ne tas yra žydas, kuris pagal išorę toks, ir ne tas apipjaustymas, kuris išoriškai atliktas kūne.

29. Bet tas yra žydas, kuris toks viduje, ir apipjaustymas yra, kai širdis apipjaustyta Dvasios, o ne pagal raidę. Tokiam ir šlovė ne iš žmonių, bet iš Dievo.