Romiečiams 5 KBV

1. Taigi, išteisinti tikėjimu, turime taiką su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų,

2. per kurį tikėjimu pasiekiame tą malonę, kuria pasitikime, ir didžiuojamės Dievo šlovės viltimi.

3. Ir ne vien tuo. Mes taip pat didžiuojamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas ugdo ištvermę,

4. ištvermė – patirtį, patirtis – viltį.

5. O viltis neapvilia, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri mums duota.

6. Mums dar esant silpniems, Kristus savo metu numirė už bedievius.

7. Vargu ar kas sutiktų mirti už teisųjį; nebent kas ryžtųsi mirti už geradarį.

8. O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.

9. Tad dar tikriau dabar, kai esame išteisinti Jo krauju, per Jį būsime išgelbėti nuo rūstybės.

10. Jeigu, kai dar buvome priešai, mus sutaikė su Dievu Jo Sūnaus mirtis, tai juo labiau mus išgelbės Jo gyvybė, kai jau esame sutaikinti.

11. Negana to, mes didžiuojamės Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, per kurį esame sutaikyti.

12. Todėl, kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis pasiekė visus žmones, nes visi nusidėjo.

13. Nuodėmė buvo pasaulyje ir iki įstatymo, bet, nesant įstatymo, nuodėmė neįskaitoma.

14. Vis dėlto nuo Adomo iki Mozės mirtis viešpatavo net tiems, kurie nebuvo padarę nuodėmių, panašių į nusikaltimą Adomo, kuris buvo Būsimojo provaizdis.

15. Bet su dovana yra ne taip kaip su kalte. Jei dėl vieno žmogaus nusikaltimo mirė daugelis, tai tuo labiau Dievo malonė ir malonės dovana per vieną Žmogų, Jėzų Kristų, gausiai atiteko daugybei.

16. Ne taip yra su dovana kaip su vieno žmogaus nusikaltimu. Juk teismas vieno nusikaltimą pasmerkė, bet malonės dovana iš daugybės nusikaltimų atvedė į išteisinimą.

17. Jei dėl vieno žmogaus nusikaltimo mirtis įsiviešpatavo per tą vieną, tai nepalyginti labiau tie, kurie su perteklium gauna malonės bei teisumo dovaną, viešpataus gyvenime per vieną Jėzų Kristų.

18. Todėl kaip per vieno nusikaltimą – visiems žmonėms pasmerkimas, taip per vieno teisų darbą – visiems žmonėms išteisinimas, kad gyventų.

19. Kaip vieno žmogaus neklusnumu daugelis tapo nusidėjėliais, taip ir vieno klusnumu daugelis taps teisūs.

20. Be to, įstatymas įsiterpė, kad nusikaltimas dar labiau padidėtų. Bet kur buvo apstu nuodėmės, ten dar apstesnė tapo malonė,

21. kad kaip nuodėmė viešpatavo mirtimi, taip malonė viešpatautų teisumu amžinajam gyvenimui per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.