Rūtos 1 KBV

1. Teisėjų valdymo laikais šalyje kilo badas. Vienas vyras iš Judo Betliejaus su žmona ir dviem sūnumis iškeliavo gyventi į Moabo kraštą.

2. To vyro vardas buvo Elimelechas, jo žmonos vardas Noomė, o sūnų – Machlonas ir Kiljonas, efratai iš Judo Betliejaus. Jie atvyko į Moabo kraštą ir ten apsigyveno.

3. Noomės vyras Elimelechas mirė, ir ji liko su dviem sūnumis.

4. Jie vedė žmonas moabites. Viena vardu Orpa, o kita – Rūta. Jie ten išgyveno apie dešimt metų.

5. Po to abu sūnūs, Machlonas ir Kiljonas, mirė. Moteris neteko abiejų sūnų ir vyro.

6. Ji su savo marčiomis pakilo grįžti į savo kraštą, nes, būdama Moabo krašte, buvo girdėjusi, kad Viešpats aplankė savo tautą, duodamas jiems duonos.

7. Ji išėjo iš ten, kur gyveno kartu su savo marčiomis, ir ėjo į Judą.

8. Noomė tarė savo marčioms: „Eikite namo, pas savo motinas. Viešpats tebūna malonus jums, kaip jūs buvote mirusiems ir man.

9. Viešpats jums tesuteikia poilsį vyro namuose.“ Noomė pabučiavo savo marčias, kurios pakėlė balsus ir verkė.

10. Ir jos sakė: „Mes norime eiti su tavimi pas tavo žmones.“

11. Noomė atsakė: „Grįžkite, mano dukros. Kodėl jūs norite eiti su manimi? Ar manote, kad aš galiu užauginti sūnus, kurie taptų jūsų vyrais?

12. Grįžkite, mano dukros. Aš juk per sena vedyboms. Jei turėčiau viltį dar šiąnakt ištekėti ir pagimdyti sūnų,

13. argi jūs lauktumėte, kol jis užaugs? Argi dėl to susilaikytumėte nuo santuokos? Ne, mano dukros. Man labai skaudu dėl jūsų, bet Viešpaties ranka yra prieš mane.“

14. Jos vėl pakėlė balsus ir verkė. Orpa atsisveikino su savo anyta, o Rūta pasiliko su ja.

15. Noomė tarė: „Tavo brolienė sugrįžo į savo tautą ir prie savo dievų. Grįžk ir tu.“

16. Tačiau Rūta atsakė: „Neversk manęs tave palikti ir sugrįžti. Kur tu eisi, ir aš eisiu; kur tu gyvensi, ir aš gyvensiu. Tavo tauta yra mano tauta, ir tavo Dievas – mano Dievas.

17. Kur tu mirsi, ir aš ten mirsiu ir būsiu palaidota. Tegul Viešpats padaro man tai ir dar daugiau, bet tik mirtis atskirs mane nuo tavęs.“

18. Noomė matė, kad Rūta tvirtai pasiryžusi eiti su ja, ir nustojo atkalbinėti.

19. Taip jos keliavo, kol atėjo į Betliejų. Joms atėjus į Betliejų, visas miestas sujudo ir klausinėjo: „Ar tai Noomė?“

20. Ji atsakė: „Nevadinkite manęs Noome, vadinkite mane Mara, nesVisagalis labai apkartino mano gyvenimą.

21. Išėjau turtinga, o Viešpats parvedė tuščiomis rankomis. Kodėl vadinate mane Noome? Juk Viešpats paliudijo prieš mane, Visagalis mane nubaudė.“

22. Taip grįžo Noomė ir jos marti moabitė Rūta iš Moabo krašto. Jos atvyko į Betliejų miežių pjūties pradžioje.