Rūtos 2 KBV

1. Noomės giminaitis iš vyro pusės buvo Boazas, pasiturintis vyras iš Elimelecho giminės.

2. Moabitė Rūta tarė Noomei: „Leisk man eiti į lauką varpų rinkti, kur man leis.“ Noomė sakė: „Eik, mano dukra.“

3. Nuėjusi ji rinko varpas paskui pjovėjus. Jai pasitaikė rinkti lauke, kuris priklausė Boazui iš Elimelecho giminės.

4. Kaip tik tuo metu Boazas atėjo iš Betliejaus ir pasveikino pjovėjus: „Viešpats su jumis.“ Tie jam atsakė: „Telaimina tave Viešpats.“

5. Tada Boazas paklausė pjovėjų prižiūrėtojo: „Kas šita moteris?“

6. Prižiūrėtojas atsakė: „Ji yra moabitė, atvykusi su Noome iš Moabo krašto.

7. Ji prašė: „Leisk man rinkti paskui pjovėjus nukritusias varpas.“ Ji atėjo ir buvo čia nuo ryto iki dabar, tik trumpam buvo parėjusi į namus.“

8. Boazas tarė Rūtai: „Klausyk, mano dukra! Neik rinkti į kitą lauką ir nesitrauk iš čia, bet pasilik prie mano moterų.

9. Sek paskui pjovėjus. Aš įsakiau jaunuoliams tavęs neliesti. Ištroškusi eik prie ąsočių ir gerk tai, ką pjovėjai geria.“

10. Ji puolė veidu į žemę ir, nusilenkusi iki žemės, klausė: „Kodėl tu man toks malonus ir atkreipei dėmesį į mane, nors esu svetimšalė?“

11. Boazas atsakė jai: „Man viską papasakojo, kaip tu, tavo vyrui mirus, elgeisi su anyta ir kaip palikusi tėvą, motiną ir gimtąją šalį atvykai į tautą, kurios anksčiau nepažinai.

12. Teatlygina tau Viešpats už tai, ką padarei, ir teduoda tau visą užmokestį Viešpats, Izraelio Dievas, po kurio sparnais atėjai prisiglausti.“

13. Ji atsakė: „Mano viešpatie, kad tik rasčiau malonę tavo akyse. Tu paguodei mane, draugiškai kreipdamasis į savo tarnaitę, nors neprilygstu tavo tarnaitėms.“

14. Valgant Boazas jai tarė: „Ateik čia, valgyk duonos ir padažyk savo kąsnį vyne.“ Ji atsisėdo šalia pjovėjų, o jis padavė jai paskrudintų grūdų. Ji pavalgė, o kas liko, pasilaikė.

15. Kai ji kėlėsi rinkti, Boazas įsakė savo tarnams: „Leiskite jai rinkti tarp pėdų ir nepriekaištaukite.

16. Iš pėdų tyčiomis ištraukite ir palikite jai, kad galėtų rinkti; nedrauskite jai.“

17. Ji rinko iki vakaro. Surinktas varpas iškūlė – buvo arti efos miežių.

18. Parėjusi į miestą, ji parodė savo anytai, kiek pririnko. Be to, padavė jai likusį maistą, kurį buvo pasilaikiusi.

19. Anyta jos paklausė: „Kur tu šiandien rinkai? Tebūna palaimintas tas, kuris atkreipė į tave dėmesį!“ Ji papasakojo savo anytai, pas ką dirbo, ir pasakė, kad to vyro vardas Boazas.

20. Noomė tarė savo marčiai: „Viešpats telaimina jį, nes jis išliko malonus gyviems ir mirusiems. Be to, tas vyras yra iš mūsų giminės, vienas iš artimiausių mūsų giminaičių.“

21. Rūta sakė: „Jis man patarė laikytis prie jo pjovėjų iki pjūties galo.“

22. Ir Noomė tarė savo marčiai Rūtai: „Gerai, mano dukra, kad eini su jo tarnaitėmis. Kitame lauke tave galėtų įžeisti.“

23. Ji laikėsi prie Boazo tarnaičių rinkdama varpas, kol pasibaigė miežių ir kviečių pjūtis, ir gyveno su savo anyta.