Giesmių giesmės 4 KBV

1. Tu graži, mano mylimoji, tu graži. Tavo akys kaip balandėlės spindi iš po garbanų. Tavo plaukai kaip ožkų kaimenė, besileidžianti nuo Gileado kalnų.

2. Tavo dantys kaip banda nukirptų avių, išeinančių iš maudyklės; jos visos turi dvynukus, nė vienos nėra bergždžios.

3. Tavo lūpos kaip raudonos juostelės, o kalba meili. Tavo skruostai kaip granato vaisiaus šonai po tavo garbanomis.

4. Tavo kaklas – kaip Dovydo bokštas, pastatytas ginklams, ant jo kabo tūkstantis karžygių skydų.

5. Tavo dvi krūtys kaip stirnos dvynukai, besiganantys tarp lelijų.

6. Kol diena aušta ir šešėliai pabėga, aš eisiu prie miros kalno ir smilkalų kalvos.

7. Tu graži, mano mylimoji, ir nėra tavyje dėmės.

8. Ateik nuo Libano, mano sužadėtine, ateik pas mane! Nusileisk nuo Amanos, Senyro ir Hermono kalnų viršūnių; išeik iš liūtų guolių, iš leopardų kalnų.

9. Tu pagrobei mano širdį, mano sese, mano sužadėtine! Tu pagrobei mano širdį vienu savo akių žvilgsniu, vienu savo karolių perlu.

10. Kaip maloni yra tavo meilė, mano sese, mano sužadėtine! Tavo meilė yra malonesnė už vyną, o tavo tepalų kvapas – už visus brangiausius kvepalus.

11. Mano sužadėtine, tavo lūpos varva kaip korys. Po tavo liežuviu – medus ir pienas. Tavo rūbų kvapas kaip kvapas smilkalų iš Libano.

12. Mano sese, mano sužadėtine, tu esi užrakintas sodas, užantspauduotas šaltinis.

13. Tavo sode auga granatmedžiai su maloniais vaisiais, kvapioji hena ir nardas;

14. nardas ir šafranas, kvapiosios nendrės ir cinamonas bei įvairūs smilkalų medžiai; mira ir alavijas su geriausiomis kvapiosiomis žolėmis.

15. Sodo šaltinis – gyvybės vanduo ir tekantys upeliai iš Libano.

16. Pakilk šiaury, pūsk, pietų vėjau, į mano sodą, kad jo kvapas sklistų toli! Tegul mano mylimasis ateina į savo sodą ir valgo jo skanių vaisių.