Giesmių giesmės 5 KBV

1. Aš atėjau į savo sodą, mano sese ir sužadėtine; rinkau mirą ir kvepalus, valgiau medaus iš korių, gėriau pieno ir vyno. Valgykite, draugai, ir gerkite; gerkite, mano mylimieji!

2. Aš miegu, bet mano širdis budi. Tai balsas mano mylimojo, kuris beldžia į duris: „Atidaryk, mano sese, mano mylimoji, mano balandėle, mano tyroji! Mano galva pilna rasos, o mano garbanos – nakties lašų.“

3. Aš nusivilkau savo drabužius, kaip aš juos vėl apsivilksiu? Nusiploviau kojas, kaip vėl jas sutepsiu?

4. Mano mylimasis įkišo ranką pro plyšį, ir mano širdis suvirpėjo dėl jo.

5. Aš atsikėliau atidaryti savo mylimajam. Nuo mano rankų ir pirštų ant durų skląsčio varvėjo mira.

6. Aš atidariau duris savo mylimajam, bet jis buvo nuėjęs. Mano siela alpo, kai jis kalbėjo. Aš ieškojau jo, bet neradau; šaukiau, bet jis neatsiliepė.

7. Mane pastebėjo miesto sargai. Jie mušė ir sužeidė mane; sienų sargai nuplėšė mano apsiaustą.

8. Saikdinu jus, Jeruzalės dukros, jei rasite mano mylimąjį, pasakykite jam, kad alpstu iš meilės.

9. Gražiausioji tarp moterų, kuo tavo mylimasis skiriasi iš kitų, kad mus taip saikdini?

10. Mano mylimasis skaistus ir įraudęs, geriausias iš dešimties tūkstančių.

11. Jo galva yra lyg brangiausias auksas, jo plaukai banguoti ir juodi kaip varnas.

12. Jo akys – kaip balandėliai prie vandens upelių, nuplauti piene, labai jam tinka.

13. Jo skruostai – kaip lysvės, kuriose auga kvepiančios žolės. Jo lūpos – kaip lelijos, varvančios geriausia mira.

14. Jo rankos – lyg aukso žiedai su berilo akmenimis. Jo liemuo – lyg iš dramblio kaulo, pagražintas safyrais.

15. Jo kojos – lyg marmuro kolonos, stovinčios ant auksinių papėdžių. Jis atrodo kaip Libanas, puikus kaip kedras.

16. Jo burna labai saldi, jis visas žavingas. Jeruzalės dukros, toks yra mano mylimasis, mano draugas.